Rudenį ir pavasarį automobilių susidūrimų su gyvūnais rizika ypač išauga, nes žvėrys migruoja sau įprastais takais, kerta magistrales, kelius. Automobilio šviesos apakina gyvūnus ir verčia juos elgtis visiškai neprognozuojamai.

Pavojingiausi – briedžiai

Daugiausia susidūrimų su gyvūnais įvyksta į kelią iššokus stirnoms, o daugiausia nuostolių pridaro šviesų apakinti briedžiai. Rekordinė šių metų išmoka dėl avarijos su laukiniu gyvūnu siekė net 27 tūkst. litų, šią avariją sukėlęs briedis visiškai suniokojo apynaujos mašinos priekį.

Šiais metais taip pat užregistruota eismo įvykių, kai susiduriama su šernais, lapėmis, katėmis ir paukščiais, rečiau bebrais ar naminiais gyvūnais – karvėmis, ožkomis.

Baido švilpukais

Neringos miesto policijos komisariato viršininkas Sigitas Šveikauskas pasakojo, kad kai kurie vietos gyventojai naudojasi keista priemone žvėrims atbaidyti.

Prie automobilių veidrodėlių arba rūko žibintų vietoje pritaisomi į švilpukus panašūs mažmožiai. Esą jų skleidžiamas garsas važiuojant automobiliu atbaido miško žvėris.

Policijos komisariato viršininkas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti tokio išradimo teikiamos naudos.

Beveik prieš mėnesį ties posūkiu į Preilą policijos tarnybinis automobilis kliudė šerną.

"Šernai itin aktyvūs šiuo metų laiku, rausia, knisa pakeles, taip keldami riziką vairuotojams. Vienas kraupiausių susidūrimų įvyko turbūt prieš ketverius metus. Moteris važiavo iš Juodkrantės į Klaipėdą, kai staiga iššoko briedis. Per susidūrimą gyvūnas perskeltas pusiau, o jo galinė dalis pro priekinį automobilio langą įskriejo į keleivio vietą. Laimė, kad moteris važiavo viena, kitu atveju keleivis greičiausiai nebūtų išvengęs mirties", – apie įsimintiniausius įvykius kalbėjo S.Šveikauskas.

Neringos miesto policijos komisariato viršininko teigimu, vairavimą ir matomumą itin apsunkina rudeninis rūkas. Svarbiausia tamsiu paros metu neviršyti saugaus greičio ir važiuoti labai atidžiai, ypač miškingose vietovėse reikia išlikti itin budriems.

Draudikai: sezonas prasidėjo

"Lietuvos draudimo" ekspertai, išanalizavę statistiką, teigia, kad didžiausia susidūrimų su žvėrimis tikimybė – rudenį ir pavasarį. Per mėnesį avarijose nuo laukinių žvėrių nukenčia vidutiniškai 40 šios draudimo kompanijos klientų. Prognozuojama, kad šiemet tokių avarijų bus užfiksuota ne mažiau kaip pusė tūkstančio.

Per devynis mėnesius "Lietuvos draudimas" tokių avarijų nuostoliams padengti jau išmokėjo 850 tūkst. litų.

Rudenį susidūrimų su gyvūnais rizika ypač išauga, nes žvėrys migruoja sau įprastais takais, kerta magistrales, kelius. Automobilio šviesos apakina gyvūnus ir verčia juos elgtis visiškai neprognozuojamai.

Padariniai neprognozuojami

"Kiekvienas susidūrimas su gyvūnu – neprognozuojamas ir kelia pavojų žmonių gyvybei, didelį stresą automobilio vairuotojui. Po avarijų, kai kelyje susiduria su dideliais žvėrimis, automobiliai būna stipriai sumaitoti. Ypač pavojingos tokios avarijos intensyvaus eismo, magistraliniuose ir krašto keliuose, kuriais automobiliai važiuoja dideliu greičiu, todėl ir padariniai būna skaudūs. Vidutinė susidūrimo su gyvūnu kelyje žala siekia 2,5 tūkst. litų", – sakė "Lietuvos draudimo" Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Draudikai savo klientams atlygina šiuos nuostolius, jei automobilis draustas kasko draudimu.