„Izaokas“ – istorinis pilno metro filmas pagal to paties pavadinimo Antano Škėmos apysaką. Tai pirmasis vaidybinis filmas, nagrinėjantis daug diskusijų pastaruoju metu keliančią temą – lietuvių dalyvavimą žudant žydus Holokausto metu.

Filmo siužetas prasideda 1941 metais Lietuvoje įvykusiomis kraupiomis Lietūkio garažo žudynėmis, kurių metu pagrindinis filmo herojus Andrius Gluosnis nužudo žydą Izaoką. Pasak kūrėjų, tai filmas apie istorinių aplinkybių, karo žiaurumų ir praeities traumų nulemtus dviejų draugų santykius ir jų meilę vienai moteriai.

Filmą kuria jaunos kartos režisierius Jurgis Matulevičius, sulaukęs festivalių, kino kritikų ir žiūrovų dėmesio už savo trumpo metro filmus. Filme vaidina tokie žinomi aktoriai kaip Severija Janušauskaitė, Dainius Gavenonis, Aleksas Kazanavičius ir kiti.

Apie filmo siužetą, kūrybos procesą ir brangią filmo gamybą – interviu su režisieriumi J. Matulevičium.

– Pirmam savo pilnametražiam filmui pasirinkai labai sudėtingą temą, kuri šių dienų diskurse sukelia daug diskusijų. Kokie buvo motyvai? Kuo pačiam artima šita problematika?

– Istorija domėjausi visada, ją studijavau Vilniaus universitete. Perskaičius Antano Škėmos apysaką mane šokiravo Lietūkio garažo žudynės. Pagrindinis herojus Andrius Gluosnis nužudo žmogų karo isterijos įkarštyje. Po daugelio metų jį persekioja kaltės jausmas, kuris veda beprotybės link. Jaučiu nostalgiją laikui, kuriame negyvenau, nebuvau. Jis turi tos mistikos, kuri mane įtraukia ir atveria vaizduotę, leidžia interpretuoti. Iš tikrųjų tai yra tik viena iš daugelio filmo temų. Filmas kalba tris draugus, kurie buvo išskirti istorinių aplinkybių: karo, emigracijos. Jie visi susitinka po 20-ies metų ir bando susigrąžinti prarastą laiką, tačiau supranta, kad to padaryti neįmanoma. Filme analizuoju kaltės jausmą žmogaus, kuris nužudė kitą žmogų. Holokaustas tėra aplinkybės, kuriose prasideda pagrindinio personažo istorija.

– Kiek laikaisi A. Škėmos apysakos „Izaokas“ siužeto?

– Nuo A. Škėmos apysakos gerokai nutolau. A. Škėma rašo apie Amerikos lietuvį Andrių Gluosnį, kuris patiria potrauminius karo išgyvenimus psichiatrinėje ligoninėje. Mūsų filmas vyksta Sovietų Lietuvoje, kur Andriaus Gluosnio išgyvenimus ir personažo savybes padalinau į tris pagrindinius filmo veikėjus: Andrių, Gediminą ir Eleną. Tai filmas apie tą žmonių kartą, kurie viską praradę, turėjo kabintis į gyvenimą iš naujo ir ieškoti savo tapatybės.

Filmo stop kadras

– Kur buvo filmuojamos istorinės scenos, pavyzdžiui Lietūkio garažo tragedija?

– Filmas buvo filmuojamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir mažesniuose Lietuvos miesteliuose. Rinkomės vietas, kurios turėtų savyje to laikmečio dvasią. Lietūkio garažo tragediją filmavome Vilniaus geto prieigose.

– Ar kuriant filmą kartu dirbo mokslininkų, istorikų komanda?

– Rašant  filmo  scenarijų konsultavomės su įvairių sričių specialistais. Kartu su filosofu Nerijumi Mileriu dirbome Lietuvos ypatingajame archyve, kur studijavome Vilijampolės ir kitų žudynių bylas. Ypatingai gilinomės į aukos ir žudiko santykį, kurio specifiką mums padėjo suprasti psichologai Robertas Petronis, Viktorija Vaišvilaitė, Katerina Rutkauskienė. Taip pat dalyvavome psichologiniuose šeimos konsteliacijų seansuose. Scenarijų skaitė ir komentavo Irena Veisaitė, kurios dėdė Jurgis (Georgas Štromas) buvo nužudytas Lietūkio garaže. Tai tik nedidelė dalis tų, kurie mus konsultavo ir kurie padėjo mums kuriant filmą.

– Kokio stadijoje šiuo metu filmas?

– Šiuo metu baiginėju montuoti filmą ir pradėsime filmo postprodukciją.

– Kas yra filmo rėmėjai?

– Tai mano debiutinis darbas, kuriam sukurti gavau 100 tūkst. eurų paramą iš Lietuvos kino centro. Kita pinigų dalis yra mano prodiuserio Stasio Baltakio privačios lėšos. Šiuo metu  vykdome „Indiegogo“ kampaniją, kurios pagalba bandome surinkti trūkstamas lėšas filmo postprodukcijai.

– Kodėl vis daugiau kultūrinių projektų ieško finansavimo iš alternatyvių šaltinių?

– Filmo gamyba daug lėšų kainuojantis procesas. Vien valstybės pinigų neužtenka, todėl ieškomos koprodukcijos su užsienio šalimis, apsikeičiant darbo jėga ar vieta, kurioje bus filmuojamas filmas, taip suteikiant naudą abiem koprodukcijoje dalyvaujančioms šalims. Mano filmo atveju, koprodukcijos gauti nepavyko. Bendravome su keliomis kompanijomis iš Lenkijos ir Ukrainos, tačiau nelaimėjome valstybinių konkursų. Nesikreipėme į jokius privačius rėmėjus, nes norėjome likti nešališki. Tai yra meninis filmas, o ne komercinis, nesiekiantis pasipelnyti.


Paremti filmą galima „Indiegogo“ adresu  https://www.indiegogo.com/projects/isaac-feature-film-drama#/

Surinktos lėšos bus skirtos postprodukcijos darbams: filmo montažui, garso takelio kūrimui ir įrašams, spalvų korekcijai ir garso dizainui.