- Virginija Sližauskaitė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniuje gyvenusios ir daug nuveikusios moterys pamirštos, tačiau jų gyvenimai ir žygdarbiai stebėtinai įdomūs. Jei Bona Sforca ar Klara Rokomor gyventų šiomis dienomis, turėtų daugybę sekėjų socialiniuose tinkluose, sako gidė Elena Gasiulytė.
Edukatorė Rūta Norkūnė teigia, kad reikia skatinti smalsumą ir norą domėtis moterų istorija – svarbu, kad jau vaikai suprastų, kodėl verta skaityti ne tik apie Žygimantą Augustą, bet ir jo motiną Boną Sforcą.
Istorinės Vilniaus moterys dabar būtų „Facebook“ ir „Instagram“ žvaigždėmis
Norisi parodyti, kad moterys – lygiavertės istorijos dalyvės, todėl žinias apie jas galima skleisti net vedant ekskursiją, sako VšĮ „Idėjų karalystė“ gidė Elena Gasiulytė. Kaip savo mėgstamiausią istorinę moters figūrą, apie kurią pasakoja ir ekskursijoje, ji išskiria Boną Sforcą: „Ji buvo fantastiška moteris. Vyraujantis stereotipas kitoks – kad Bona buvo bloga, nunuodijo Barborą. Bona vadinta ragana, žiežula, gyvate, bet iš tiesų XVI a. LDK politikoje ji yra viena daugiausiai nuveikusių asmenų – toli gražu ne tik tarp moterų.“
Kaip pasakoja gidė, negalima kalbėti apie Lietuvos istoriją nepaminint Bonos Sforcos. „Deja, mokykliniuose istorijos vadovėliuose nelabai ką apie šią moterį rasi. Visgi pasigilinus į Žygimanto Senojo veiklą ir vykdytas reformas matyti daug Bonos įtakos. Taigi galima diskutuoti apie reformų ir idėjų autorystę. Galbūt tai buvo Bonos sumanymai, vykdyti per vyrą ir sūnų, nes kito pasirinkimo ji neturėjo“, – teigia E. Gasiulytė.
Pasak E. Gasiulytės, Bona Sforca įdomi ir kultūrine prasme: „Tai Bona iš Italijos į Lietuvą atvežė naujus maisto produktus, vietinius šokius, pirmąsias sukneles su iškirptėmis, makiažą, kosmetiką. Jei ji gyventų šiomis dienomis, socialiniame tinkle „Facebook“ turėtų daug sekėjų, o jos „Instagram“ profilyje būtų ne tik politinių susitikimų, bet ir mados fotografijų.“
Kaip didžiausią atradimą rengiant ekskursiją E. Gasiulytė mini Klarą Rokomor. „Žydė Klara gimė Vilniuje, vėliau iškeliavo į JAV. Ši moteris grojo pirmuoju pasaulyje elektroniniu muzikos instrumentu tereminu, prisidėjo prie jo kūrimo. JAV Klara buvo labai žinoma, vadinta teremino diva“, – teigia pašnekovė.
Gidės ir edukatorės Rūtos Norkūnės tvirtinimu, kalbant apie Vilniaus moteris negalima nepaminėti žymių rašytojų: „Kai kurie žmonės stereotipiškai nuvertina Žemaitę, todėl džiugu, kad išgirdę apie ją ekskursijoje, ima į šią asmenybę žvelgti kitaip. Juk Žemaitė tikrai nebuvo vien bobelė su skarele, rašiusi apie sunkų kaimo gyvenimą, kaip dažnai klaidingai įsivaizduojama. Ji aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, nesivaržydama rūkė papirosus ir išgyveno įdomių meilės nuotykių.“
R. Norkūnė įsitikinusi, kad, norint skleisti žinią apie istorines Vilniaus moteris, reikia kalbėti ne vien apie švietimo sistemą. „Neužtektų viename ar kitame vadovėlyje pakeisti kelis skyrius, įterpiant į juos daugiau informacijos. Labai svarbu yra skatinti smalsumą, tikslingai aktyvinti norą ieškoti informacijos, suprasti, kodėl jau vaikystėje aktualu paskaityti ne tik apie Žygimantą Augustą, bet ir jo mamą Boną Sforcą“, – teigia pašnekovė.
E. Gasiulytė tvirtina, kad, nors šiuo metu jaučiama didesnė moterų įtaka visuomeniniame gyvenime, ji vis dar nėra pakankama: „Šaunu, kad mūsų prezidentė moteris, tačiau tai nėra vienintelis kriterijus. Galėsime kalbėti apie geresnę situaciją tuomet, kai bent jau turėsime kitokį vyrų ir moterų skaičiaus Parlamente santykį.“
Moteris veikti skatino ateities vizija
Paklausta, kas istorines Vilniaus moteris motyvavo imtis įvairiausių veiklų, R. Norkūnė sako, kad tai galėjo būti geresnės ateities vizija. „Moterims dažnu atveju tikrai nebuvo lengva įveikti stereotipus ir aplinkos pasipriešinimą. Manau, kad jas vedė suvokimas, kad kažkam dėl jų darbų vėliau bus geriau. Istorinių Vilniaus moterų žygdarbiai nebuvo savanaudiški. Kai kurie nebent – iš saviraiškos poreikio“, – teigia edukatorė.
Anot E. Gasiulytės, XIX–XX a. sandūros moteris skatino patriotinis noras dirbti dėl šalies: „To meto moterų judėjimą nagrinėjusi profesorė Virginija Jurėnienė, kurios darbais rėmėmės rengdamos ekskursiją, pabrėžia, kad tiek vyrai, tiek moterys norėjo, kad Lietuva būtų kuo pažangesnė, kuo geresnė gyventi. To laikotarpio moterų veikla išsiskiria darbu atsikuriančios Lietuvos labui, kad ir koks jis būtų – politikos, meno ar kitoje srityje.“
Kalbėdama apie Lietuvos šimtmetį ir tai, kad tarp Vasario 16-osios signatarų nebuvo nė vienos moters, E. Gasiulytė teigia, kad dėl to nebūtina vien liūdėti. „Galima džiaugtis, kad jau vasario 17-ąją vyko didžiulis moterų protestas prieš tai, kad nė viena nebuvo pakviesta į Lietuvos Tarybą. Moterys pasakė, kad taip pat nori dalyvauti valstybės gyvenime. Man patinka, kad vasario 17-oji jau kelerius metus pažymima kaip Nacionalinė emancipacijos diena. Ši idėja turi maištingumo dvasios“, – tvirtina gidė.
E. Gasiulytė tvirtina mananti, kad istorinės Vilniaus moterys nėra sulaukusios pakankamai dėmesio: „Taip yra ir dėl to, kad istoriją rašė vyrai. Dabar susidomėjimas moterų istorija didėja, nes pačios moterys turi galimybę labiau reikštis įvairiose gyvenimo srityse. Kuo jose daugiau moterų, tuo labiau matomos tampa moterų istorijos. Į mūsų ekskursiją apie moteris ateina daugiau moterų negu vyrų, tačiau tą lemia ne tik tema, bet ir tai, kad jos apskritai dažniau lankosi kultūriniuose renginiuose.“
R. Norkūnė sako, kad į ekskursiją apie Vilniaus moteris norėtųsi pakviesti daugiau vyrų. „Kalbėdamos apie moteris, mes griauname daug stereotipų. Tačiau nereikia įsivaizduoti, kad ši ekskursija skirta tik joms. Be to, šioje, kaip ir kitose mūsų ekskursijose, dalyviai ne tik klausosi gidės pasakojimo, bet ir gali kai ką užuosti, paliesti, net paragauti. Taip žmonės, įsitraukdami į interaktyvią patyriminę veiklą, atranda pažinimo džiaugsmą“, – tikina pašnekovė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje atidaryta dainų šventei skirta instaliacija „Sodai“3
Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, penktadienį atidaryta jubiliejinei dainų šventei skirta instaliacija „Sodai“. ...
-
Pirmą kartą istorijoje – A. Mamontovo koncertas ant Gedimino pilies kalno10
Turbūt pirmą kada nors įvykusį koncertą ant Gedimino pilies kalno surengs legendinis Lietuvos atlikėjas – Andrius Mamontovas. Koncertas vyks rugpjūčio 22 d. – A. Mamontovo penkiasdešimt septintojo gimtadienio ir trisdešimt pen...
-
Vilniuje – ekstravagantiškieji islandai „GusGus“ su nauja programa
Gera žinia visiems islandų grupės „GusGus“ gerbėjams! Po pertraukos ekscentriška trijulė sugrįžta į sostinę ir jau liepos 12 d. (penktadienį) surengs savo vienintelį šiemet pasirodymą Lietuvoje. Vilniuje grupė pristatys s...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas21
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
Vilniuje prasidės eksperimentinės muzikos festivalis „Jauna muzika“
Vilniuje trečiadienį prasideda eksperimentinės muzikos festivalis „Jauna muzika“. ...
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...
-
Lietuvos nacionalinis dramos teatras surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą3
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 11 d. surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą, į kurį susirinkę scenos menų lauko profesionalai klausėsi užsienio ir Lietuvos kolegų pranešimų apie tai, kaip teatrai galėtų veikti gamtai draug...
-
Vilniuje atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai
Vilniuje, Antakalnyje, penktadienį atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai. ...
-
„Kino pavasarį“ aplankė 105 408 žiūrovai, rengėjai jau ruošiasi jubiliejiniam festivaliui1
Dvi savaites kino gerbėjus lepinusio, ramiai gyventi neleidusio ir kino teatrus žiūrovais pripildžiusio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjai skaičiuoja šiemet sulaukę daugiau nei 105 000 žiūrovų ir džiaugiasi ...