Kelionė į viduramžius

Platformoje "Google Arts & Culture" pristatomoje parodoje visuomenei atveriami per ilgus bibliotekos gyvavimo šimtmečius sukaupti, savo unikalumu išsiskiriantys dokumentai – senosios knygos, fotografijos, žemėlapiai, grafikos darbai ar jų fragmentai, virtualiojoje erdvėje prabilsiantys netikėtomis formomis, istorijomis ir net garsais. Parodos adresas – https://artsandculture.google.com/story/zQVxTdYw24EiTQ.

Ne tik knygas kviečianti pažinti paroda nukelia lankytoją į 1209 m. ir atveria seniausią bibliotekoje saugomą pergamentą, kuriuo vienuoliams dovanojamas vynuogynas Prancūzijoje.

Smalsus parodos keliautojas galės stabtelėti ties XV a. ir patyrinėti senąsias mokslines idėjas sklaidant žymųjį Mikalojaus Koperniko veikalą – Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas egzempliorius yra įrištas kartu su XV a. astronomo ir matematiko Johano Miulerio (1436–1476) veikalu "Penkios knygos apie visokius trikampius".

Parodos lankytojas gali paklaidžioti Klaudijaus Ptolemėjo – žmogaus, atvertusio naują lapą viduramžių kartografijos istorijoje – žemėlapio takais. Pirmoji šio veikalo, dar 1406 m. išversto į lotynų kalbą, laida pasirodė 1475 m. Vičencoje (Italija). Tuomet "Kosmografija" buvo išleista tik kaip tekstas, be žemėlapių. 1477 m. Bolonijoje išleistas atlasas su žemėlapiais sukėlė tikrą sensaciją, nes iki tol Europos žemėlapių kūrėjai buvo įpratę pasaulį matyti visai kitaip, svarbesnius miestus ar stipresnes šalis parodyti daug didesnius, negu jie buvo iš tikrųjų. Matematiniais skaičiavimais ir griežtomis proporcijomis pasižymintys, nematyto dizaino K.Ptolemėjo žemėlapiai atvertė naują lapą viduramžių kartografijos istorijoje. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas inkunabulas yra penktoji šio atlaso laida.

Pamatyti ir išgirsti

Parodos lankytojai kiek kitu kampu pažvelgia ir į Lietuvos kultūriniam identitetui reikšmingą dokumentą – Martyno Mažvydo "Katekizmą", kurį galima ne tik pamatyti, bet ir išgirsti.

Parodoje galima išvysti ir totorių rankraštį kitabą – Koraną aiškinančių tekstų, musulmoniškų ritualų ir pagrindinių apeigų aprašymus, citatas iš Korano, Rytų pasakų, religinių legendų, pamokymų jaunimui, būrimų ir netgi sapnų aiškinimų rinkinį. Projektas suteikia dar vieną unikalią progą išgirsti totoriškai įgarsintų tekstų.

Parodos lankytojai kiek kitu kampu pažvelgia ir į Martyno Mažvydo "Katekizmą", kurį galima ne tik pamatyti, bet ir išgirsti.

Įdomiosios potekstės

Vartant Lietuvos Statutą, nusišypsoti privers egzemplioriuje išlikęs netikėtas ir emocijų kupinas jo buvusio savininko įrašas, kuriame nuskambės net ir prakeiksmas.

"Šią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statuto teisinę knygą velionis mano tėvas, Hadiačo pulkininkas, kilnusis Jo Mylista Ponas nusipirko už savo asmeninius grašiukus. O kokia kaina buvo nupirkta, tos pačios knygos pradžioje pirmame lape paties velionio ranka buvo surašyta. Tai žino visi Hadiačo (seniūnai). Tačiau vienas veltėdis ir melagis iš Hadiačo miesto Martynas Štiževskis, mano tėvui mirus, troško šią knygą užvaldyti, (todėl) tą lapą su mano tėvo ranka rašytu įrašu išplėšė. O kas būtent išplėšė – tegu jam ranka nudžiūsta! (Šią knygą) aš, Steponas Miloradovičius, 1727 m. lapkričio 10 d. Hadiače atpažinau, kadangi nuosavybė tėvo mano (turi būti) mano paveldėta, imu ją sau. Jeigu ją kas ateityje drįstų be mano žinios paimti ir laikyti, iš to tada imsiu teisėtai po 100 talerių", – per daugybę puslapių tęsiasi buvusio knygos savininko įrašas.

Lietuvos Statutas – unikalus kelių šiuolaikinių tautų ir valstybių (Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos) istorijos, teisės, kultūros ir raštijos paminklas – yra tapęs pavyzdžiu kitų valstybių statutams: Prūsijos, Rusijos ir kt. Mūsų laikus pasiekė septyni Pirmojo Lietuvos Statuto nuorašai. Visi jie, kitados rašyti Vilniuje, dabar yra kitose šalyse: Lenkijoje ir Vokietijoje, vienas – Rusijoje (Sankt Peterburge).

Šiandien Lietuvoje nėra nė vieno Pirmojo Statuto (įsigaliojusio 1529 m.), o vienintelis 1566 m. Antrojo Statuto nuorašas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Čia saugomas ir 1588 m. spausdintas Trečiojo Statuto egzempliorius.

Abejingų nepaliks ir senosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismų knygos, iškalbingos ne tik savo turiniu, bet ir išvaizda. Vieną įdomiausių VU bibliotekos istorinių rinkinių sudaro beveik 600 1540–1845 m. rankraštinių aktų knygų ir jų fragmentų. Dokumentų tekstai rašyti kanceliarine slavų, lenkų, lotynų ir rusų kalbomis įvairiose LDK (XVI–XVIII a.) ir Rusijos imperijos (XIX a.) teismo įstaigose. Knygose užfiksuoti įvairūs ginčai: nuo žemėvaldos teisių pažeidimo iki sukčiavimo, vagystės ar net sunkių nusikaltimų. Ši kolekcija atspindi plačią politinę, socialinę ir ekonominę Lietuvos istorijos panoramą, praeities buitį. Tai svarbus šaltinis kalbų istorijai, istorinei geografijai, genealogijai tyrinėti.

Nuo meno iki kosmoso

Daugeliui parodos stebėtojų atradimu gali tapti eksponuojama XIX a. nežinomo savininko "iškarpų" knyga, o galbūt žymių Lietuvos grafikų darbų palikimas – Vinco Kisarausko (1934–1988) kurtos iliustracijos Saint-Johno Perse'o poemai "Anabasis" ar Žibunto Mikšio užrašai.

Pastarasis rankraštis šiai parodai ypatingas – būtent ant jo viršelio paliktas žaismingas savininko užrašas "Knygos ir neknygos: kur kas padėta" įkvėpė visos parodos pavadinimą. Vieno žymiausių lietuvių išeivijos grafikų, kruopštaus archyvaro dėka ir lėšomis Vilniaus universiteto bibliotekoje atsirado nemažai lietuvių išeivių Prancūzijoje dokumentinio palikimo. Menininko bibliotekai padovanotoje kolekcijoje – apie 5 000 knygų ir dailininkų darbų.

Daug  vadinamųjų neknygų galima išvysti ir naršant Vilniaus senienų muziejaus fotografijas. Tačiau kuo jis susijęs su VU biblioteka ir kokius dar eksponatus galima pamatyti šioje virtualiojoje kelionėje, lankytojas kviečiamas atrasti pats. Parodos pabaigoje – nuotrauka iš kosmoso, 2014 m. balandį padaryta vieno iš dviejų pirmųjų lietuviškų "LituanicaSAT-1.