„Praėjusiais metais Lietuvoje iš kalėjimų grįžo daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių. Jie tapo mūsų bendradarbiais, kaimynais, draugais. Visi, šiuo metu atliekantys bausmę, vėliau ar anksčiau grįš ir vėl dalinsimės miestu, gatvėmis. Tad paprastas, bet esminis klausimas: kokius juos norime sutikti laisvėje?“ – klausė parodos kuratorės Klaudija Armonavičiūtė ir Ieva Mackutė.
Viešojoje erdvėje kalėjimas dažnai tampa skambia metaforų arena – vieni jį vadina smurto ir narkotikų epicentru, kiti – „sanatorija“ su garantuotu maistu ir stogu virš galvos. Tokie palyginimai sulaukia daug reakcijų ir komentarų, tačiau visiškai neatskleidžia kompleksinės, daugialypės realybės. Todėl šioje parodoje ironiškai klausiama: kokia iš tiesų yra šio „kurorto" kaina?
Parodos patyrimas prasideda vos įžengus pro sunkius, metalinius Lukiškių kalėjimo vartus. Buvusi įkalinimo įstaiga parodai pasirinkta neatsitiktinai. Pasak kuratorių, grotos, šaltis, griežtumas – tai architektūriniai artefaktai, kurie tampa parodos dalimi ir kalba patys už save.
„Džiaugiamės šia nauja ir prasminga partneryste. Naujos Lukiškių kalėjimo konversijos tikslas yra būti atviresne ir šviesesne vieta nei buvęs kalėjimas. Tačiau tylėti apie istoriją ir realybę nereikia. Ši paroda puikiai parodo, kad kalėjimas toli gražu nėra kurortas. Tokias istorijas pasakojame ir pasivaikščiojimų metu, tai nėra įstaiga, į kurią kas norės galėtų norėti pakliūti. Realybė yra žiauri, o esant laisvėje kartais net sunku ją suvokti. Labai svarbu yra ne plėsti atskirtį, bet ir rasti empatijos mūsų visuomenėje“, – teigė Lukiškių kalėjimo konversijos bendraautorius Povilas Oželis.
Ekspozicija tampa patyrimine erdve, kviečiančia pažiūrėti kalinčiam žmogui į akis, išgirsti jo jautrius prisipažinimus ir balsą. Tai erdvė, kurioje pasitelkdami kūrybą nuteistieji kalba patys už save.
Parodoje pristatomos keliolikos žmonių istorijos iš įvairių Lietuvos įkalinimo įstaigų. Vienoje jų kali ir parodoje cituojamas Mindaugas: „Aš ilgiuosi išsimaudyti upėj, pamirkt vonioje, apkabint tėvą, kebabo, pralėkti dviračiu, susiburti su chebra, sekso, naminio maisto, brolio, vaikų, laisvės (galėjimo eiti, kur noriu, daryti, ką noriu), dvigulės lovos, padūkti su mažiais (vaikais), žaislų, apsikabinus pabūti (su moterimi), pavaikščioti po pievą basam.“
Parodą organizuoja nevyriausybinė organizacija „Prirašytos rankos“, jungianti žmones iš abiejų sienos pusių. Daugiau nei 60 savanorių kasdien veda veiklas įvairiuose Lietuvos kalėjimuose: nuo meditacijos iki finansinio raštingumo. Kasdienis žmogiškas ryšys tam, kad kurtume saugesnę visuomenę.
Paroda „Kurortas“, įsikūrusi Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės apačioje, veiks kasdien nuo 12 iki 20 val. iki gruodžio 1d. adresu Lukiškių skg. 6. Lankymas nemokamas.
Naujausi komentarai