Pirmosios parodos kuratorė prof. Raminta Jurėnaitė teigė, jog atsirinkti eksponatus pirmajai parodai „Visas menas – apie mus“ buvo sudėtinga dėl kūrinių gausos.

„Kolekcija buvo sudarinėjama dešimt metų ir joje slypi tikri lobiai daugybei parodų, todėl buvo sunku daryti pirmą parodą, daugelis kūrinių, joje esantys, tiesiog traukia juos parodyti iš karto“, – antradienį muziejuje surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Jurėnaitė.

Eksponuojamas 71 autorius

Atrinkdama parodos eksponatus kuratorė apsistojo ties 71 autoriumi, o eksponuojamų darbų laikotarpis apima pastaruosius šešiasdešimt metų.

„Atsirinkti buvo sunku, gundė daugybė kitų kūrinių ir autorių. Iš viso parodoje 71 menininkas, perskaičiavau, iš jų trys dailininkų poros, iš viso 346 kūriniai. Norėjosi, kad per pirmą parodą žiūrovai pajustų rinkinio intensyvumą“, – kalbėjo sakė R. Jurėnaitė.

Tarp eksponuojamų autorių ji paminėjo dailininkų Kazimieros Zimblytės, Vinco Kisarausko pavardes.

„Visi bijo, kad nebūtų rodoma per mažai tapybos. Tapybos bus daug, bet temos atskleidžiančios ir per piešinius, fotografiją, video programą. Tai atspindi pačią kolekcijos sudėtį, nes joje dominuoja tapyba, bet ne mažiau reikšmingi fotografijos ir grafikos, video kūriniai“, – kalbėjo dailėtyrininkė.

Kuratorė pažymėjo, kad parodoje atsispindi skirtingi Lietuvos laikmečiai – nuo sovietmečio, sąstingio, iki Sąjūdžio, nepriklausomybės atgavimo, permainų laikotarpio.

Muziejaus mecenatų Butkų kolekcijoje yra sukaupta per 5 tūkst. kūrinių ir kolekcija vis pildoma.

„Kolekcija nėra visai pilna, aš asmeniškai dalyvauju visuose naujuose pirkimuose kūrinių. Kolekcija pildoma ir bus pildoma, ir to galo negali būti, nes priauga naujų menininkų, kurie verti būti kolekcijos dalimi“, – spaudos konferencijoje sakė V. Butkus.

Atidaryme – garsūs vardai

Įvykių rinkodaros agentūros „UP“, organizuojančios MO atidarymą, vadovė Vilma Balčiūnienė sakė, kad per keturias atidarymo paras įvyks daugiau kaip 70 renginių.

Muziejaus mecenatas V. Butkus patvirtino, kad atidaryme dalyvaus pastato architektas Danielis Libeskindas.

Atidarymo renginiai bus pritaikyti įvairioms amžiaus, socialinėms grupėms – nuo šeimų, jaunimo iki suaugusiųjų.

Atidarymo renginiai bus pritaikyti įvairioms amžiaus, socialinėms grupėms – nuo šeimų, jaunimo iki suaugusiųjų; tai bus renginių, naktinis parodos lankymas, galimybė nemokamai stebėti MO renginius atviroje muziejaus lauko terasoje.

Atidarymui sukurtus performansus demonstruos menininkės Ieva Misevičiūtė ir Eglė Budvytytė, interaktyvius atidarymo projektus su kolekcijos menininkais kuria režisierė Dalia Ibelhauptaitė.

Atidarymui rengiamos diskusijos, pokalbiai, susitikimai su MO kolekcijos autoriais, bus pristatyti būsimi parodos lankymo formatai, tokie kaip pietų pertrauka muziejuje ar susitikimai su paveikslu, parodą pristatančios edukacijos suaugusiems, šeimoms ir jaunimui.

Veiks kino teatras, meno skaitykla

Muziejuje veiks D. Butkienės surinktų meno knygų skaitykla, jų surinkta per 2 tūkst. egzempliorių.

„Rinkau knygas, kurios man įdomios, ten yra rimtesnių knygų, ir yra visai paprastų knygų. Yra knygų, kurios parašyta, kad čia labai paprastai apie meną, kurie tik pradeda skaityti, ir sudėtingų, apie šiuolaikinį meną, procesus, daug knygų apie muziejus, be meno dar skirtas vienas skyrelis apie Vilnių“, – sakė skaityklos iniciatorė D. Butkienė.

Dar vienas D. Butkienės iniciatyva atsiradęs projektas – atskira parodėlė „Meno pauzės“ pavadinimu.

„Kad nebūtų taip nuobodu pradžiai, taip pat bus ir mažytė parodėlė, vadinsis „Meno pauzė“, atsipūtimas, tarp rimtų parodų bus gana juokinga parodėlė“, – sakė D. Butkienė.

MO bendradarbiaujant su kino teatru „Pasaka“, muziejuje taip pat veiks kino salė, per mėnesį planuojama pademonstruoti per 30 filmų.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Dirbs savaitgaliais, be „piktų tetų“

Spaudos konferencijoje žurnalistai domėjosi, ar MO dirbs savaitgaliais, buvo ir pusiau juoko forma užduotų klausimų – kaip ketina pastatą apsaugoti nuo grafičio piešėjų, ar ekspoziciją prižiūrės „pikta teta“, apeliuojant, kad šalies muziejuose lankytojai darbuotojų ne visuomet sutinkami geranoriškai.

„Atrankos kriterijuose piktumo nėra“, – replikavo V. Butkus.

Su grafitininkais V. Butkus juokavo turintis slaptą susitarimą: „Yra slaptas sutarimas su grafitininkais – nepaišyti“.

„Nacionalinė galerija irgi turi tokį pastatą, tamsoje nei vienas grafitininkas nėra palietęs nacionalinės galerijos, jie irgi turi slaptą kontraktą“, – sakė muziejaus iniciatorius.

Įvertinus, kad Vilnius  yra savaitgalio turizmo miestas, muziejus dirbs savaitgaliais bei pirmadieniais, o išeiginė diena bus antradienis.

Bilietas į atidarymą, kaip ir muziejų, kainuos 7 eurus, moksleiviams ir senjorams – 3,5 eurai. Nusipirkę bilietą, lankytojai galės pasirinkti du atidarymo renginius.

Iškilo buvusios „Lietuvos“ vietoje

MO bus eksponuojama Lietuvos modernaus meno kolekcija nuo 1960 metų iki šių dienų, kurioje yra tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, video meno kūrinių.

Muziejus pradėtas statyti pernai pavasarį, nugriovus čia daugiau nei penkis dešimtmečius stovėjusį kino teatrą „Lietuva“.

Pastatyti meno centrą vietoje kino teatro sumanė modernaus meno kolekcininkas, buvęs įmonių grupės „Fermentas International“ akcininkas V. Butkus. Jo bei partnerių įmonė „MMC projektai“ (buvusi „LKT projektai“) sklypą ir pastatą iš buvusių savininkų įsigijo prieš kelerius metus.

Architekto D. Libeskindo suprojektuotame beveik 3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto muziejaus pastato pirmame aukšte yra holas su universalia sale, knygų parduotuvė, kavinė, saugyklos, o antrame – mažoji parodų salė bei skaitykla, administracinės patalpos. Pagrindinė ekspozicijų salė bus įrengta trečiame aukšte. Muziejuje taip pat įrengta atvira stogo terasa bei skveras prie pastato.

Statybos finansuotos Butkų šeimos lėšomis. Anksčiau V. Butkus yra minėjęs, kad visa projekto vertė siekia 15 mln. eurų, iš jų vien modernizmo kolekcijos sudarymas kainavo apie 4 mln. eurų.

Kino teatras „Lietuva“ buvo pastatytas 1965 metais, 1997 jis rekonstruotas. Teatras galutinai uždarytas 2005-aisiais, po kelerius metus trukusio privatizacijos proceso bei vykusių diskusijų tarp Vilniaus savivaldybės bei Kultūros ministerijos dėl tolesnės jo veiklos. Pastatą įsigijusi bendrovė „Rojaus apartamentai“ ketino čia statyti butus, komercines patalpas, taip pat skelbė apie planus įrengti kino sales. 2006-aisiais kilo protestų banga dėl kino teatro planuojamo griovimo, kelerius metus verslininkai bylinėjosi su protestuotojais dėl žalos atlyginimo.