Sovietiniam, „brandaus socializmo“ gyvenimui menininkai priešpriešino groteską, ironijos kupinus vaizdus, destrukciją, maišaties ir sarkazmo kupiną tapybą.

„Netapyti gražių paveikslų!“ – toks nerašytas „Penketo“ grupės, kurią sudaro tapytojai Bronius Gražys, Henrikas Natalevičius, Mindaugas Skudutis, Raimundas Sližys ir Romanas Vilkauskas, šūkis. Praėjus keturiasdešimčiai metų nuo pirmosios grupės parodos, šią sukaktį jie mini bendra paroda.

Pasak parodos kuratoriaus, sukakties paroda nėra „Penketo“ ataskaita ar istorinė retrospektyva, o žvilgsnis į jų kūrybą, atrandant daug sąsajų.

„H. Natalevičius – puikioje tapyboje slypi siurrealistinės akių galios, jose skęsta mūsų regėjimai ir sielos, B. Gražys – padūkėlis, kuris savo chaotiška, azartiška, tokia šėlsmo kupina tapyba primena mums, koks vis tiktai buvo tas brandus socializmas kabutėse, buvo baisus. M. Skudutis – intymi, subtili tapyba, apjungianti jo regėjimus, kasdienybę, aplinką, kurioje kiekvienas gali rasti sau labai artimą jausmą. Ir galiausiai R. Sližys – tai jis buvo toks grupės kaip ir pokštininkas, šelmis kaip vadindavom jį, kuris sugebėdavo savo tapyba pagaut labai gražias, žavingas elgesio akimirkas, žmogaus tipažą ir įkūnyt tai subtilia, rafinuota tapysena“, – pasakojo parodos kuratorius Viktoras Liutkus.

Didžioji dalis paveikslų – iš aktyviausio grupės veiklos laikotarpio – pirmojo dešimtmečio nuo susibūrimo, 1976 iki 1986 metų, kai tapytojai dar nebuvo sulaukę trisdešimties. Šiandien, sako jie, paroda tarsi pasitikrinimas, galimybė pažvelgti į savo darbus, ar tas menas ko nors vertas.

„Mus vienija tai, kad mes skirtingi esam, aš taip galvoju. Mes esam vienos kartos, bet gana skirtingi ir nesikišam viens į kito gyvenimą, bet kažkas mus nu vis tiek vienija“, – sakė tapytojas M. Skudutis.

„Penketo“ nutapyti vaizdai kreipė mintis tolyn nuo sovietinių klišių. Net ideologinio spaudimo aplinkoje, parodų kontrolės sąlygomis grupė įgyvendindavo savo sumanymus.

„Bendras toksai vaizdinys turbūt buvo tuometinio gyvenimo tam tikra kritika. Jinai pasireikšdavo vienokiu ar kitokiu būdu, nes, tarkim, autoriai gali būti skirtingų meninės formos, sakykime, laikytųsi pozicijų, bet ta kryptis iš esmės vieninga, sakyčiau“, – kalbėjo tapytojas B. Gražys.

Prieš keturiasdešimt metų paroda buvo atidaryta tuometiniame „Cvirkos salone“, o šiandien darbai eksponuojami „Titaniko“ parodų salėje. Parodą apžiūrėti galima iki spalio pabaigos.