200 parodos eksponatų pasiekė mus iš 14-16 amžiaus, kai Gdanskas buvo vienu iš svarbiausių piligrimystės centrų to meto Europoje.

Piligrimas, viduramžiais keliavęs po šventas vietas, buvo apsiginklavęs lazda priešams įveikti, turėjo iš moliūgo išskaptuotą gertuvę, šaukštą už diržo, kriauklę vandeniui pasisemti, krepšį su antra pora batų, o kepurę ir apsiaustą būtinai puošdavo ženkleliais iš aplankytų šventų vietų. Jeigu nuodėmklausys piligriminę kelionę liepdavo atlikti kaip atgailą, apie tai visiems sutiktiesiems kelyje maldininkas pranešdavo specialiai tam sukurtais varpeliais.

„Viena vertus, varpeliai šalia grandinių praneša, kad artėja piligrimų būrys, nes piligrimai keliaudavo būriais, antra vertus, tie varpeliai lyg atbaido piktąsias dvasias ir įvairiausius blogius, tykančius piligrimo kelyje, ypač jeigu tas varpelis buvo palietęs šventąją relikviją, tai tuomet ji jau iš tikrųjų turi daug galių“, – pasakojo Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.

Pagrindinė parodos eksponatų grupė – piligrimų ženkleliai – buvo ir įrodymas, kad keliauta, ir suvenyras. Gdansko archeologijos muziejaus piligriminių ženklelių kolekcija – viena didžiausių Europoje. Pasak parodos kuratorės Ewos Trawickos, būta laiko, kai muziejininkai ženklelių nevertino, laikė juos menkaverčiais ir jų netyrinėjo, tad ir žinojo nedaug apie viduramžių žmogaus pamaldumą ir keliautojų kasdienybę.

„Apskritai, parodos tikslas yra per išlikusius daiktus parodyti piligrimystės fenomeną, kuris iš tiesų klestėjo 13-14 amžiuje. Jis ne tik parodo to meto piligrimo kasdienybę, su kuo buvo susiduriama, bet taipogi parodo ir mūsų dabartinės Europos tapatybės pamatus, nes piligrimines keliones galime traktuoti kaip pirmąsias turizmo formas“, – sakė muziejaus direktorė.

Paroda Bažnytinio paveldo muziejuje veiks iki sausio 7 dienos.