Nedaugelis žino, kad jis yra vienas garsiausių šiuolaikinių Vokietijos fotografų. Ir šią Berlyno legendą balandžio 13 d. buvo galima sutikti menų fabrike „Loftas“, kur pristatyta jo fotografijų paroda „Future's Past“.

S.Marquardto darbai iš pirmo žvilgsnio atšiaurūs, griežti, aštrūs, provokuojantys, tačiau tuo pat metu laisvi, švarūs, jautrūs ir nuoširdžiai atviri. Nuolat besikeičiantis, laisvas bei intensyvus Berlyno kultūrinis ir subkultūrinis gyvenimas suformavo ir aštrų, ir taiklų fotografo žvilgsnį, ir jo personažą – laisvą bei atvirą naktinį gyventoją, tarp kurių – naktinių klubų apsaugininkai, didžėjai, naktinės plaštakės, subkultūrų atstovai ir pan. S.Marquardto fotografija kartu yra ir klasikinė, ir šiuolaikinė, ir avangardinė, ir praeities, ir ateities.

Pavojingai atviri žvilgsniai, pusiau nuogi, beveik visada tiesiai į žiūrovą (fotografą) žvelgiantys herojai, surežisuotos, simbolistinės scenos, išryškinti aksesuarai – visa tai apibrėžia vieno įdomiausių bei išskirtiniausių ne tik Berlyno, bet ir visos Vokietijos fotografo darbus.

S.Marquardtas gimė 1962 m. Rytų Berlyne. Jis buvo aktyvus to meto punk, new wave muzikos ir Prenzlauer Berg rajone vyravusios alternatyvinio meno scenos dalyvis. Po Berlyno sienos griūties pradėjo aktyviai fotografuoti tuo metu gimstančią naktinių klubų kultūros sceną ir jo dalyvius.

Šiuo metu S.Marquardtas yra laikomas vieninteliu Rytų Berlyno fotografu, tęsiančiu legendinių menininkų Arno Fisherio ir Sibylle Bergemann tradicijas. Taip pat jis užsiima mados fotografija, bendradarbiauja su tokiais mados ženklais kaip „Hugo Boss“, „Levi’s“, mados žurnalais. Fotografas yra išleidęs tris nuotraukų albumus ir biografinę knygą „Die Nacht is Leben“ (liet. „Naktis yra gyvenimas“). Prieš atvykdamas į Vilnių fotografas davė išskirtinį interviu „37O“.

– Kaip jūs laikotės? Ar galite pasidalyti, kas jus labiausiai džiugina pastaruoju metu?

– Viskas puiku. Pavasario rytas Berlyne. Greitai prasidės naujas nuotykis – mano nuotraukų paroda Vilniuje. Tam ruošėmės gana ilgai ir intensyviai su visa komanda tiek Berlyne, tiek Vilniuje. Jau kelinti metai beveik visą mano laiką atima fotografija: fotosesijos, parodos, projektai ir pan. Visam tam reikia daug ruoštis, bet man tai suteikia daug džiaugsmo. Toks mano gyvenimas!

– Kokios buvo jūsų pirmos mintys, išgirdus apie šį projektą?

– Aš visada labai maloniai nustembu, gavęs pasiūlymą surengti parodą, nesvarbu, kokioje šalyje tai vyktų. Man tai garbė. Aš nieko nežinojau apie Lietuvą, išskyrus tai, kad Vilnius yra Lietuvos sostinė. Pirmą kartą į Vilnių atskridau praėjusių metų gruodžio mėnesį, kad apžiūrėčiau būsimos parodos vietą. Kai lėktuvas leidosi, miestas buvo padengtas sniegu. Viskas atrodė labai žavingai ir romantiškai. Vilnius pasirodė modernus, atviras ir labai svetingas miestas.

– Daugelis jus žino kaip apsaugos vadovą legendiniame „Berghain“ klube ir nustemba sužinoję, kad jūs esate ir nuostabus fotografas. Kas jūs esate Berlyne? Fotografas, face control guru ar dar kažkas?

– Klubas „Berghain“ egzistuoja jau keturiolika metų. Jis garsina Berlyno klubinę kultūrą visame pasaulyje. Tai pasilinksminimo vieta, įkūnijanti laisvę ir toleranciją. Ji pritraukia labai daug kūrybingų asmenybių. Tokius kaip aš ir mano fotografija ar daugelį kitų mano kolegų. O fotografas esu jau daugiau kaip 30 metų. Net jei ir buvo laikas, kai nefotografavau, visada buvau Berlyno – šio daugiaveidžio miesto – klubinės kultūros dalimi.

– Ar daug keliaujate su savo fotografijomis?

– Per pastaruosius kelerius metus aš apkeliavau beveik visą pasaulį. Lagamine – mano nuotraukos, o šalia – mano ištikimas asistentas Hardy. Kiekvienas miestas, kiekviena šalis, kiekvienas žemynas su savo unikalia kultūra, religijomis, sandara, kraštovaizdžiu. Man iki šiol dar nerealu, pavyzdžiui, kad Kvala Lumpūre, kai lauke 36 laipsniai karščio ir 99,9 proc. drėgmės, į susitikimą ateina 120 svečių, o į atidarymą susirenka pilna salė žiūrovų.

Aš palaikau puikius ryšius su Goethe's institutu ir niekada nebūčiau pagalvojęs, kad jo padedamas vieną dieną skleisiu vokiečių kultūrą visame pasaulyje. Nuolankumo pamokos.

– Ką išvys jūsų parodos lankytojai Vilniuje?

– Vilniaus parodos pavadinimas – „Future's Past“. Bus eksponuojamos geriausios pastarųjų trijų dešimtmečių fotografijos. Atskiroje patalpoje bus rodomos garso ir vaizdo instaliacijos, kurios buvo kuriamos bendradarbiaujant su Berlyno didžėjumi Marcelu Dettmannu.

Mano fotografija yra labai asmeniškas vaizdas. Tai mano gyvenimas, sąveikaujantis su vaizduojamais personažais.

– Kas fotografijoje jums yra svarbiausia?

– Kiekvienas žmogus turi savo tiesą ir tos tiesos pateisinimą. Mano fotografija yra labai asmeniškas vaizdas. Tai mano gyvenimas, sąveikaujantis su vaizduojamais personažais.

– Ar jūs dirbate tik Berlyne ir tik su savo draugais modeliais?

– Iš tiesų visos mano fotografijos yra sukurtos per tris dešimtmečius Berlyne. Yra tik kelios iš kelionių, kur modeliu buvo mano asistentas Hardy. Mano pirmoji rezidencija užsienyje bus Belgrade gegužės pradžioje. Dirbti ir gyventi kitoje šalyje man bus didelis iššūkis, kuriam ilgai ruošiuosi.

– Kaip pasikeitė Berlynas nuo to laiko, kai pradėjote jį fotografuoti? Kaip keitėsi jūsų modeliai, personažai?

– Gyvenimas tokiame mieste visada reiškia amžiną kaitą. Man iššūkis yra nuolatos būti šios kaitos centre, suprasti besikeičiančias tradicijas – užčiuopti laiko dvasią.

– Gal randate įdomių modelių eilėje į „Berghain“?

– Darbas tokiame Berlyno klube jau savaime yra įkvėpimas. Tačiau darbas klube ir fotografavimas yra du skirtingi dalykai, kurių nepainioju. Klube aš tiesiog dirbu su savo komanda, reprezentuodamas klubą ir jo idėją.

– Ar jums patinka „Berghain“ grojama muzika?

– Su elektronine muzika esu susijęs nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio. Ji yra mano asmeninės kultūros dalis, turiu mėgstamus didžėjus ir teminius vakarėlius. Aišku, yra garsų, kurie man nepatinka, kurie manęs nejaudina. Bet! Aš dirbu ne pačiame klube, o prie jo įėjimo ir ten nėra kada linksmintis, tačiau man labai patinka klubo ir jo svečių skleidžiama energija.

– O kokios muzikos jūs klausotės namuose?

– Muzika sukelia emocijas ir tai yra svarbiausias reikalavimas tai muzikai, kurios klausausi namuose. „Radiohead“, „Placebo“, „Massive Attack“, Davido Lyncho filmų garso takeliai – tai yra tai, kas formavo mano kūrybiškumą. Man taip pat patinka „Anthony and the Johnsons“, „Rammstein“, kartais pasineriu į prisiminimus su „The Cure“ ir „Joy Division“.

– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? Ar turite kokių pomėgių?

– Man patinka pasivaikščiojimai miestuose kelionių metu, taip pat Berlyne. Stebėti žmones, apleistas vietas. Vokietijoje tokias vietas vadiname lost places (liet. prarastos vietos), jos mane ypač traukia. Prieš keletą metų vėl atradau sportą. Tai man suteikia energijos.

– Vilniuje jūs praleisite visą savaitę. Ką planuojate pamatyti ar nuveikti?

– Man tiesiog patinka klaidžioti ir netikėtai ką nors atrasti. Tačiau visų svarbiausia yra paroda, jos paruošimas. Nauja parodos vieta visada ir visur pateikia įvairiausių staigmenų, iššūkių. Toliau – atidarymas, diskusijos, bendravimas su svečiais. Visa tai yra mano prioritetai kiekviename mieste.

Sveno Marquardto fotografijų paroda „Future's Past“ vyks menų fabrike „Loftas“ iki gegužės 3 d.

Balandžio mėnesio žurnalas jau mieste! Ieškokite Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Utenoje, Tauragėje, Druskininkuose ir Marijampolėje - baruose, kavinėse, universitetuose, įvairiose kultūrinėse erdvėse.