Pereiti į pagrindinį turinį

Tarptautiniuose festivaliuose pripažintas rusų kinas – Vilniuje

2014-06-09 15:30
Ivanas – Amiro sūnus (Ivan, syn Amira, 2013) Ivanas – Amiro sūnus (Ivan, syn Amira, 2013) Ivanas – Amiro sūnus (Ivan, syn Amira, 2013) Ivanas – Amiro sūnus (Ivan, syn Amira, 2013) Ivanas – Amiro sūnus (Ivan, syn Amira, 2013) Ivanas – Amiro sūnus (Ivan, syn Amira, 2013)

Lietuvos kino kalendoriuje birželio vidurys (11-15 d.) pažymėtas „Rusų kino dienomis“, kurių metu vilniečiams ir Vilniaus miesto svečiams kino teatre „Multikino“ („Ozo“ prekybos ir pramogų centras) bus parodyti šeši, daugiausiai tarptautiniuose kino festivaliuose pripažinti, rusų filmai.

„Šią vasarą tęsiama puiki tradicija kino mylėtojams pristatyti rusiškus filmus specialiojoje programoje „Rusų kino dienos”. Pastebime tendenciją, jog Rusijos kinas pasaulyje darosi vis populiaresnis, tikime, kad šie filmai atras savo žiūrovą ir Vilniuje, nes tai įdomiausi pastarojo meto rusų filmai“, – sakė „Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė.

Renginį organizuojanti rusų kino kampanija „Planeta kino“, bendradarbiaudama su Vilniaus tarptautiniu kino festivaliu „Kino pavasaris“, Lietuvos kino centru ir Lietuvos ambasada Rusijoje, į Vilnių atveža tarptautinėje kino erdvėje jau spėjusius sužibėti ir įvertintus rusų filmus: „Išpirkimas“, „Žiemos kelias“, „Aš būsiu šalia“, „Ivanas – Amiro sūnus“, „Troškulys“ ir „Delės šokis“. Speciai jų pristatyti ir su kino mylėtojais susitikti iš Maskvos atvyksta šių filmų kūrėjai, aktoriai, prodiuseriai.

„Išpirkimas“ (Iskuplenie, 2012)

Šis, naujausias ir gana dviprasmiškai sutiktas Rusijoje, Aleksandro Proškino filmas pradės Rusų kino dienas. Režisierius niekada nesistengė įtikti savo filmais, tad nestebina ir „Išpirkime“ vaizduojama nepagražinta ir nenutylėta pokario realybė. Veiksmas nukelia į pirmą naujametę naktį pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Žmonės čia gyvena susiskaldę, kenčiantys nuolatinį badą. Svarbiausia – suvokti, kas, anot režisieriaus, yra išpirkimas ir visa atleidžianti meilė, kuri tampa vieninteliu dvasiniu išsigelbėjimu.

A. Proškinas 2012 m. Tarptautiniame Monrealio kino festivalyje buvo apdovanotas už indėlį į meną. Filmą pristatys jame debiutavęs aktorius Rinalis Muchametovas, gana palankiai vertinamas kino kritikų.

„Žiemos kelias“ (Zimnij put, 2013)

Sergejaus Taramaevo ir Liubovės Lvovos filmas „Žiemos kelias“ sukurtas be valstybės finansavimo ir prieš išleidžiant naujus cenzūrinius apribojimus, draudžiančius nenormatyvinę leksiką, rūkymo ir alkoholio bei tos pačios lyties meilės vaizdavimą kine. Filme pasakojama apie talentingo vokalo studento Eriko meilę valkataujančiam jaunuoliui Aleksejui. Erikas ruošiasi pirmam konkursui, kurio metu turės atlikti F. Schuberto „Žiemos kelią“. Kaip ir kūrinyje, taip ir filme dominuoja šaltis (veiksmas vyksta žiemą), vienatvė, o bastymasis šaltomis gatvėmis ir neįmanoma meilė tampa siužeto pagrindu.

Filmas buvo apdovanotas Rusijos kino festivalyje Londone. Jį pristatys Eriką įkūnijęs aktorius Aleksejus Frandetti, už šį vaidmenį apdovanotas Vyborgo kino festivalyje.

„Aš būsiu šalia“ (Ja budu riadom, 2012)

Tai – pasakojimas apie mirštančią motiną, kuri ieško naujos šeimos savo šešerių metų sūnui. Nemažai kritikų teigia, kad būtent filme „Aš būsiu šalia“ režisierius atrado ne tik savąjį stilių, bet ir kelią į platesnės auditorijos širdis. Nors istorija gana liūdna – tai pakilus filmas, nes jame viską nugali ne mirtis, o meilė. Ši Pavelo Ruminovo drama buvo apdovanota Didžiuoju prizu Rusijos nepriklausomo kino festivalyje „Kinotavr“. Jos pristatyti į Vilnių atvyksta charizmatiškoji Marija Šalajeva, suvaidinusi vėžiu sergančią motiną Iną.

„Ivanas – Amiro sūnus“ (Ivan, syn Amira, 2013)

Filme pasakojama apie moterį iš Sevastopolio, kuri su vaikais nuo karo bėga į Uzbekiją. Manydama, kad vyras žuvo kare, jauna motina tampa trečia uzbeko Amiro žmona ir pagimdo jam sūnų bei pavadina buvusio vyro vardu – Ivanu, kuris po kiek laiko pasirodo gyvas, tad moteris grįžta pas jį. Filme plėtojamos susitaikymo ir atleidimo temos. Nesutarimai tarp etninių ir religinių grupių bandomi vaizduoti su humoru, o režisierius viliasi, kad slavai su musulmonais gali sugyventi draugiškai.

Tarptautiniame Monrealio kino festivalyje 2013 m. už geriausią scenarijų apdovanotą filmą Vilniuje pristatys pats režisierius Maksimas Panfilovas. Filme vaidina lenkų aktorė Karolina Gruszka bei Dmitrijus Diuževas.

„Troškulys“ (Žažda, 2013)

Dmitrijaus Tiurino dramoje atskleidžiamas universalus pasakojimas apie žmogų, trokštantį pradėti gyvenimą iš naujo. Filmo pagrindinis herojus – vaikinas, kuris prisijungia prie kariuomenės ir išvyksta į karą ne iš patriotinių paskatų, o todėl, kad, būdamas talentingas, niekur neįtiko. Iš karo jis grįžta sužalotas ir dar labiau nekenčiantis pasaulio, tad savo neviltį skandina alkoholyje. Tačiau akimirką, kai liaujasi nekentęs aplinkos, ji atsako tuo pačiu. Kamera tampa pagrindinio personažo Kostios akimis ir tik 15 filmo minutę parodomas jo veidas. Filmas taip pat buvo rodytas ne viename tarptautiniame kino festivalyje.

„Delės šokis“ (Tanec Deli, 2012)

Žymus rusų dramaturgas, teatro ir kino režisierius Ivanas Vyrypajevas 2012 m. Tarptautiniame Romos kino festivalyje pristatė savo filmą „Delės šokis“ („Tanec Deli“). Tuo metu nė vienas Lietuvos festivalis neparodė šio vieno stipriausių 2012 m. rusų filmų, tad žiūrovams yra galimybė pasižiūrėti jį dabar. Tai – septynios novelės apie garsią šokėją ir kartu septyni savarankiški pasakojimai apie meilę, mirtį ir šokį. Jie vyksta toje pačioje vietoje – miesto ligoninėje, kur herojai susitinka, patiria meilę, artimųjų mirtį ir bando rasti ramybę.

Vieną pagrindinių vaidmenų sukūrė lenkų aktorė Karolina Gruzska - I. Vyrypajevo žmona. Apie filmą žiūrovams papasakos prodiuseris Konstantinas Panfilovas.

Tuo pat metu Maskvoje kino teatre „35 mm“ bus pristatomi ir penki lietuviški fimai: A. Puipos „Miegančių drugelių tvirtovė“ (2012 m.), A. Juzėno režisuota, tikra išgyvenimų, ryžto ir nuostabių gamtovaizdžių kupina istorija – „Eskursantė“ (2013 m.), K. Buožytės „Aurora“ (2013 m.), S. Drungos režisuotas filmas „Anarchija Žirmūnuose“ (2010 m.) ir K. Vildžiūno drama „Aš esu tu“ (2006). Maskvos publika taip pat turės galimybę susitikti su lietuviškų filmų kūrėjais, kurie specialiai atvyksta pristatyti savo filmų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų