Geri šeimininkai visuomet tokias iškilmes siekia įprasminti reikšmingais, stipriai miestų gyvenimo kokybę keičiančiais darbais. Tokių siekių kontūrai 2019 m. tapo jau apčiuopiami. Artimiausiu metu turėtų prasidėti nacionalinio stadiono statyba, gruodį prasidėjo Liepkalnio transporto mazgo statybos darbai, praėjusiais metais buvo baigta tvarkyti sklypų reikalus paimant žemę pirmosios Šiaurinės gatvės atkarpos statybai, imta planuoti geležinkelio ir autobusų stočių rajono bei Panerių gatvės modernizavimą.

Visi šie pradedami įgyvendinti projektai yra labai stambūs ir vertinami šimtamilijoninėmis sumomis. Tačiau bene patį stambiausią finansinį įnašą, keičiantį jubiliejiniais metais kasdienį sostinės gyvenimą ir galintį atverti naujas, labai dideles miesto gyvenimo perspektyvas, nutarė padaryti privataus VP grupei priklausanti UAB "Akropolis Group". 350 mln. eurų. Ši investicija tolygi visų ketverių pirmųjų objektų vertei arba, priklausomai nuo planuojamų stočių rajono pertvarkos darbų, sudaro daugiau nei trečdalį laukiamos, miesto kaitą lemiančios, stambių statinių sumos.

Jau seniai Geležinio Vilko gatvės pradžioje ir Vingio parko kaimynystėje įsigytame sklype 2020 m. prasidės nemažo, 650-yje butų galinčio sutalpinti maždaug 0,4 proc. vilniečių, gyvenamųjų namų komplekso ir antrojo miesto "Akropolio" statyba. Pietiniame arba Vingio "Akropolyje" bus įrengta 2 500 vietų koncertinė salė, sukurtas moderniausias Lietuvoje kinocentras, įrengta didelė "Akropolio" ir Vingio parko lankytojų transportui erdvė, pastatytas viadukas.

Savivaldybei reiktų ne maksimaliai riboti statybas ir mažinti investicijas, bet stengtis pakoreguoti savuosius planus.

Vingio "Akropolio" statyba jau dabar vertinama ne tik kaip galingas miesto visuomenės ir svečių traukos centras, akcentuojama jo reikšmė platinant Vilniaus centro erdvę, jungties su Naujininkais funkcija, kuriama Žemųjų Panerių ir Vilkpėdės seniūnijų vystymosi perspektyva.

Kokia būna visuomenė, tokią valdžią ji ir formuoja. Logiškai mąstant, kiekviena protinga valdančioji grupė, matydama, jog privatus kapitalas derina savuosius pelno siekius su jos administruojama teritorija, turėtų pasitikti jį ne tik išskėstomis rankomis, bet ir stengtis sudaryti investuotojams raiškai pačias geriausias sąlygas. Tai nereiškia, kad visiems investuotojo siūlymams reikia pritarti aklai. Tačiau.

Nuo pat pradžių buvo kritikuojami planai Vingio parko kaimynystėje apgyvendinti kelis kartus didesnį, nei dabartiniame projekte kalbama, gyventojų skaičių. Kritika buvo grindžiama Geležinio Vilko gatvės ir Lazdynų tilto pralaidumu. Visa tai teisinga, tačiau, žinant objekto svarbą savivaldybei, reiktų ne maksimaliai riboti statybas ir mažinti investicijas, bet stengtis pakoreguoti savuosius planus.

Šiuo atveju gal derėtų persvarstyti ketinimus Parodų centrą ir Vingio "Akropolį" sujungti pėsčiųjų tiltu. Parodų centras jau seniai turi specialią gatvę transporto srautams patekti į Laisvės prospektą, o upės pusėje prie jo vis plėtojama automobilių parkavimo erdvė. "Akropolio" lankytojai nei dviračiais, nei pėsčiomis pirkinių nesineš, pėsčiųjų tilto idėją, atsižvelgiant į minimus faktus, reikėtų pakeisti ir statyti Karaliaus Mindaugo tilto analogą, pėsčiųjų, dviratininkų judėjimo linijas papildant dviem automobilių eismui skirtomis juostomis.

"Akropolio" lankytojai, judantys Karoliniškių, Lazdynų, Viršuliškių, Grigiškių seniūnijų kryptimis, ir nuo Gariūnų atvykstantys miesto svečiai tokiu būdu būtų laisvi nuo nepatogaus judėjimo perkrautu Lazdynų tiltu bei prie jo esančiu transporto mazgu.

Žvelgdama į Vingio parką savivaldybė bijosi vilniečių srautų padidėjimo. Ar tai teisinga pozicija? Vingio parkas nuo senų laikų nėra vientisas miško parko kompleksas. Pietinėje parko dalyje, Neries pašonėje augmenija palyginti dideliame plote yra menkavertė. Dar svarbiau yra tai, kad erdvė į pietvakarius nuo Dainų slėnio visada buvo išnaudojama įvairioms gyventojų reikmėms. Nuo elektrinės per visą parką iki 1960 m. gyvavo geležinkelis, už jo šiandien yra dabartinis šalies regbio centras, jau renesanso laikais Radvilos čia turėjo medinius vasaros rūmus. Pačiu svarbiausiu šiuo atveju laikytinas istorinis, iki šiol šioje parko dalyje gyvuojantis botanikos sodas.

Atsižvelgiant į parko istoriją ir augsiančius lankytojų srautus, pietvakarinėje parko dalyje šiandieną dera vystyti retais ir vertingais augalais užsodintą, turinčią sutvarkytus pasivaikščiojimo takus, fontanus ir tvenkinukus miesto, bet ne miško parko erdvę, pėstiesiems bei dviračių raidai pritaikytas Neries krantines. Lankytojai ir miesto svečiai greta teikiamų paslaugų taip sutvarkytoje parko dalyje rastų malonią rekreacinę pasivaikščiojimų erdvę abiejuose Neries krantuose, galėtų, sutvarkius pakilimą į kalną, lankytis televizijos bokšte, parodų centre. Pagaliau reiktų stengtis, kad pagrindinė miesto laivybos trasa taip pat imtų driektis iš miesto centro Vingio "Akropolio" link.

Reikia palinkėti, kad visi paminėti dideli projektai sostinei pasitinkant garbingą jubiliejų būtų įgyvendinti, o numatytos lėšos – efektyviai panaudotos. 1 000 likusių dienų turi būti apsaugotos nuo nereikalingų ginčų ir skiriamos intensyviems darbams.