Vienybės aikštės atnaujinimo konkurse preliminariai pirmąją vietą laimėjusi jaunų architektų komanda "Priedanga" iš sostinės stebisi įveikusi vietinius profesionalus.

Gavę oficialų patvirtinimą, kad yra konkurso laimėtojai, architektai imsis tolesnio darbo – pirmiausia sukurs specialią interneto svetainę, kurioje kvies savo nuomonę išsakyti Kauno visuomenę. Interviu "Kauno dienai"  bendrovės "Priedangos" vardu Julija Kšivickaitė pristato pagrindines savo projekto idėjas.

– Kaip radote tai, ko reikia vienai svarbiausių Kauno aikščių?

– Projekto idėja kilo tiesiog vaikštant aikštėje. Darbas gimė labai paprastai, galima sakyti, iš pirmo eskizo. Galbūt komisiją ir papirko konceptualus, tačiau labai paprastas projektas. Projekte "Equilibrium" atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vienybės aikštė jau yra suformuota, gretimybių įrėminta erdvė su nusistovėjusiomis žmonių judėjimo kryptimis, su savita, istorinės pagarbos reikalaujančia aplinka. Todėl projekte siūlomas nuosaikus požiūris į esamą situaciją. Siekėme išryškinti vietos išskirtinumą, o ne keisti ar transformuoti erdvę. Tai buvo ir komisijos pastebėti projekto privalumai. Džiugu, kad šnekame ta pačia kalba.

Mūsų komandoje nėra nė vieno tikro vilniečio. Esame linkę save laikyti save tiesiog lietuviais, mums nėra skirtumo, kur projektuoti. Beje, vienas mūsų – Mindaugas Reklaitis – yra kilęs iš Kauno, taigi projektas parengtas gerai pažįstant vietą.

– Ką naujo miestiečiai galės nuveikti atnaujintoje Vienybės aikštėje, kokia šios aikštės idėja?

– Mūsų pasiūlymas ne šiaip sau pavadintas "Equilibrium". Tai reiškia "pusiausvyra", ji ir yra pagrindinė idėja, simbolizuojanti vienybės pojūtį. Aikštė tarsi įrėminama dviem pjūviais žemės lygyje. Vieną aikštės kampą tarsi spaudžiant žemyn, priešingas pakyla ir susiformuoja paaukštėjimas. Vienoje pusėje atsiranda požeminė perėja, kitoje pusėje atsirandančiame paaukštėjime kuriamas kultūros centras. Aikštės ribos ir forma lieka nepakitusios, pagrindinė vizualinė ašis nuo Laisvės alėjos į Vienybės aikštę – taip pat.

– Ar matėte kitų konkurso dalyvių darbus ir ar tikėjotės pirmosios vietos?

– Konkursinius darbus kruopščiai analizavome – konkursas nieko vertas, jei nesimokai iš kolegų pateiktų darbų. Mus labai nustebino darbų gausa ir pateikimo profesionalumas, tai rodo šios vietos svarbą ir profesinės visuomenės neabejingumą. Tarpusavyje diskutuodami išskyrėme antrosios vietos laimėtojo, "Architekto A.Karaliaus dirbtuvių" pasiūlytą darbą, kuris buvo stebėtinai panašus į mūsiškį. Nesistengėme įtikti komisijai, tiesiog dirbome savo darbą kiek galėdami geriau. Nebūtume nustebę, jei "Erdvės archeologija" (antroji vieta) būtų užėmusi pirmąją vietą. Džiugu, kad šis konkursas buvo nepriekaištingai skaidrus.

– Pakomentuokite aikštės dangos sumanymą – kas tai yra "balučių paveikslas"? Kokio jos bus gylio? Ar eidami žmonės per jas peršoks, ar turės apeiti? Kokiu būdu jos prisipildys vandens?

– Konkurse nugali idėja, o realizuojant daugelis klausimų dar bus sprendžiami ir detalizuojami. Būtinai atsižvelgsime į komisijos narių bei recenzentų nuomones ir rekomendacijas. Mūsų pasiūlyta balučių idėja iš esmės yra konceptualus dangos sprendimas, kuris turėtų priminti suskilusio ledo sangrūdą. Realizacijos etape, be abejo, bus atsižvelgiama į miestiečių poreikius, neįgaliųjų reikalavimus ir pan. Tikrai neturime tikslo kurti aikštę, kurioje žmonės išsisukinėtų kojas, būtų priversti apeiti ar šokinėti per kliūtis.

– Kokia "šviestuvų-stulpų giraitės" paskirtis?

– Tai ne tik aikštę pagyvinanti meninė instaliacija, bet tarsi perėjimas iš tuščios aikštės į Karo muziejaus sodelio memorialinę erdvę. Ši vieta turėtų būti jaukiai apšviesta naktį. Šviestuvai tarsi simbolizuoja garbės sargybą, dieną naktį budinčią prie Laisvės statulos.

– Ar aikštėje bus suolų, vietų, kur galima važinėti riedlentėmis, riedučiais?

– Aikštėje yra suformuota keletas medžiais apželdintų skverų, juose įrengtos erdvės sėdėti ir bendrauti. Miestiečiams taip pat grąžinama žalioji zona prie dabartinio BLC pastato. Čia bus galima atsisėsti ne tik ant paaukštinimų bei suolų, bet ir tiesiog ant vejos.

Projektuojant aikštę bus atsižvelgiama į visų miesto subkultūrų poreikius. Jau idėjiniame projekte buvo numatyta rinktis tokią dangą, kuri netrukdytų važinėtis riedutininkams, mamoms su vaikų vežimėliais, žmonėms su negalia.

– Ar numatyta išsaugoti dabar aikštėje augančius medžius?

– Visi vertingi medžiai bus išsaugomi pagal galimybes. Dauguma mūsų siūlomų apželdinti aikštės plotų sutampa su esamais želdiniais, tad išsaugojimo galimybė yra reali. Per viešąjį svarstymą supratome, kad kai kurioms visuomenės grupėms labai svarbu išsaugoti Vienybės ąžuolą. Koreguosime projektą ir stengsimės, kad šis medis būtų išsaugotas.

Vienybės aikštės raidos istorija

Algimantas Miškinis
Profesorius:

Pagal 1847 m. Kauno generalinį planą Naujamiesčio gatvių sankryžoje buvo suformuota kvadratinė aikštė. 1854 m. į šiaurės rytus nuo jos pastatytos kareivinės. 1871–1925 m. aikštėje vykdavo arklių, šieno ir malkų turgūs, 1871–1915 m. ji buvo vadinama Naujojo turgaus aikšte. Pradžioje aikštę juosė mediniai vieno aukšto pastatai, XIX a. pabaigoje ėmė rastis ir mūriniai. 1898–1900 m. šiaurinėje pusėje pastatyta elektrinė, 1909–1912 m. – trijų aukštų moderno stiliaus gyvenamasis namas ir kiti statiniai. 1915–1919 m. aikštė vadinosi Simenso, vėliau iki 1928 m. – Nepriklausomybės, nuo 1928 iki 1951 m. – Vienybės vardu. 1921–1922 m. kai kurie pastatai šiaurės rytinėje dalyje rekonstruoti ir pritaikyti Karo muziejui.

Vėliau prie Karo muziejaus suformuotas skveras, pasodinti gėlynai. 1928 m. atidengta Laisvės statula – Juozo Zikaro žalvarinis kūrinys. 1930 m. aikštėje padaryta klaida – šiaurinėje aikštės pusėje, beveik aikštės viduryje, pastatytas šešių aukštų namas. Pastarasis statinys, taip pat elektrinė, moderno stiliaus triaukštis namas, elektrinė per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriauti.

Išliko kiti aikštės erdvę formavę namai – 1935 m. statyti Žemės ūkio banko rūmai (dabar KTU Centriniai rūmai), 1936 m. statytas Karo muziejaus pastatas. 1951 m. aikštė pavadinta Janonio vardu. 1960 m. sudarytas aikštės ir Karo muziejaus sodelio rekonstrukcijos detalus projektas, pagal kurį 1975 m. galutinai baigtas aikštės ansamblis, autoriams skirta valstybinė premija. Aikštę papildė Politinio švietimo namai (dabar VDU Centriniai rūmai), "Pramprojekto" ir "Miestprojekto" pastatai. Aikštės centre stovėjo Lenino skulptūra.

Aikštė savita tuo, kad joje jungiasi dvi erdvės – Karo muziejaus sodelio ir dabartinė Vienybės aikštė. Šioje kompozicijoje labai dera tarpukario  pastatai. Šiandien aikštės erdvė yra susiformavusi. Tradicija taip pat yra paveldas, jį reikėtų saugoti. Todėl rekonstruojant aikštę ją reikia kuo mažiau keisti, nedaryti radikalių sprendimų.

Konkurso nugalėtojai
Bendrovė "Priedanga" yra viena didesnių architektūros ir projektavimo įmonių Lietuvoje. Vienybės a. atnaujinimo projekto autoriai: Mantas Olšauskas (VGTU urbanistikos katedros magistrantas), M.Reklaitis (VGTU urbanistikos katedros magistras), J.Kšivickaitė (VGTU Teorijos ir pagrindų katedros doktorantė), Irena Olšauskienė (projekto vadovė, atestuota architektė) yra laimėję prizinių vietų įvairiuose, taip pat ir tarptautiniuose konkursuose.