"Pirmaujame aštuoniais taškais, Šiškauskas meta, perskambinsiu!" – į mobilųjį telefoną rėkė Rotušės aikštės minioje stovintis vilnietis. Tik krepšininkui pataikius iš tos laimės draugui paskambinti jis vis dėlto pamiršo.
Tokia olimpinė krepšinio karštinė vakar vidurdienį purtė ne tik Rotušės aikštę. Gatvės buvo tuščios – visi sirgo už Lietuvos krepšininkus.
"Kavinėse žmonės bandė žiūrėti krepšinį pietaudami, bet jiems gana sunkiai sekėsi. Vos kąsnį burnon paima, tuoj lietuviai įmeta, ir tuomet visi springdami rėkia", – po varžybų juokėsi iš baro eidamas sirgalius Ramūnas. Ne veltui rėkta – Lietuvos krepšininkai 94:68 sutriuškino Kinijos rinktinę.
O Justiniškėse per rungtynes dingo elektra – planinis remontas. Čia tai tragedija.
Jokių susitikimų, derybų ar verslo pietų. Vietoj jų – skanduotės, plojimai ir džiaugsmo šūksniai su minia bendraminčių miesto centre ar darbe prie televizoriaus ekranų. Krepšinis dar kartą visus suvienijo.
Į darbą neskubėjo
Vokiečių gatvėje prieš vidurdienį tylu. Įprastą dieną sausakimšos kavinės tuščios. Tik priartėjus prie Rotušės aikštės pasigirsta griausmingi vilniečių balsai. Lietuvos krepšininkai dar kartą buvo taiklūs ir net nereikia matyti ekrano, kad tai suprastum. "Lietuva!" – pasigirsta audringos skanduotės ir plojimų jūra.
"Pietų metas? Bus to maisto, dabar – krepšinis", – išsipiešę trispalves ant veidų džiūgauja bendradarbių kompanija. Nors vadovas oficialaus leidimo vėluoti po pietų nedavė, visi žino, kad jis nepyks. Be to, kažin ar ir pats į darbą grįš anksčiau nei darbuotojai. Tokių draugijų Rotušės aikštėje daug. Vieni apsiginklavę galinga sirgalių atributika, kiti tik trumpam atpalaidavę kaklaraiščius, bet į darbą net gerokai po pirmos niekas grįžti neskuba.
Kostiumuoti verslininkai, menininkai, studentai, baikeriai ar benamiai – visi kaip vienas serga už Lietuvos krepšinio rinktinę. "Nesu didžiausia krepšinio gerbėja, bet norėjau ateiti vien pamatyti, pajusti tas bendras emocijas", – prisipažino ant Rotušės laiptų įsitaisiusi studentė Laura. Jos žodžius per minios šėlsmą sunku girdėti.
Pamiršo tuščius skrandžius
"Užlėksime vėliau į kokią parduotuvę ir nusipirksime ko nors užkąsti", – nusprendžia susirinkę krepšinio sirgaliai pamatę, kad visi staliukai Rotušės aikštėje jau užimti ir maisto čia niekas neperka. Taip mąstančių daug, todėl per ilgąją pertrauką žiūrovų minia pakyla ir lekia pirkti užkandžių į šalia esančias parduotuves. "Iš pradžių net nesupratau, kas vyksta, kai staiga į parduotuvę suplūdo didžiulė minia. Sunku net papasakoti, kas čia darėsi", – vėliau sakė "Iki" kasininkė Danguolė. Prekybos centruose dirbantys žmonės galimybės pažiūrėti krepšinį, deja, neturėjo.
Kavinėse, kurios nusprendė klientus pradžiuginti rodydamos krepšinį, emocijos taip pat liejosi per kraštus. "Dienos pietūs ir krepšinis – 15 litų", – tokia iškaba praeivius gundė baras "Woo". Ir jiems pavyko. Dar prieš prasidedant varžyboms visi staliukai buvo užimti, bet žmonės vis dar ėjo. "Ten žmonės bandė žiūrėti krepšinį pietaudami, bet jiems sunkiai sekėsi. Vos kąsnį burnon paimdavo, tuoj lietuviai įmesdavo ir tuomet visi springdami rėkė", – po varžybų juokėsi iš baro eidamas Ramūnas.
Varžybas stebėjo darbe
Jei Vilniaus įmonėse per varžybas darbo vietose liko žmonių, beveik visi jie buvo prilipę prie televizoriaus ekranų. "Turime televizorių darbe ir visi, kas tik norėjo, galėjo žiūrėti varžybas. Iš anksto užsisakėme kinų patiekalų, kad žiūrėdami varžybas su kinais ir taip juos sunaikintume, – juokėsi reklamos agentūros "Adnet" direktorius Egidijus Sirvydis. – Darbo laiko tikrai negaila. Tuo labiau kad šį kartą sutapo su pietų pertrauka ir mes beveik nieko nepraradome. Teigiamos emocijos darbo vietoje duoda daugiau naudos, negu kai žmonės sėdėtų prie kompiuterių ir paslapčia internete gaudytų rezultatus."
Daugelis darbdavių Vilniuje laikėsi panašios pozicijos – žiūrėjo varžybas su darbuotojais arba "nepastebėdavo", kad jie gerokai vėluoja grįžti iš pietų. "Mums vadovas liepė grįžti kaip visada, pirmą valandą. Dalis paklausė, dalis ne, bet pylos nė vienas negavome", – sakė nenorėjęs prisistatyti vienos valstybinės įstaigos darbuotojas.
Niekaip iš darbo vietų negalintys atsitraukti sirgaliai bandė bent kiek įmanoma dažniau sekti rezultatą. "Draugė dirba banke, niekas neleido jai išeiti, bet kai tik atsilaisvino, stebėjo varžybas internete", – sakė Rotušės aikštėje varžybas stebėjęs Artūras. "Pirmaujame aštuoniais taškais, Šiškauskas meta, perskambinsiu!" – į mobilųjį telefoną rėkė šalia jo stovintis draugas. Tik krepšininkui pataikius iš tos laimės draugui paskambinti vis dėlto pamiršo. Bet varžyboms pasibaigus negirdėjusių džiugios žinios turbūt neliko.
Naujausi komentarai