Vilniaus universiteto Onkologijos instituto registratūros telefonai kaista nuo skambučių. Tai – prieš savaitę per televiziją praūžusios "Gerumo dienos" atgarsis. Žmonės paniškai skuba tikrintis.
Apsišarvavo kantrybe
"Vieną dieną žmonės paaukojo dešimt litų, o kitą jau skambina mums ir nori registruotis pasitikrinti tuo aparatu, kuriam įsigyti skyrė lėšų. Registratūroje esantys keturi telefonai skamba non stop", – pasakojo Onkologijos instituto vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene ir atstovė spaudai Juventa Sartatavičienė.
Skambučių intensyviai atakuojamos registratorės turi apsišarvuoti kantrybe ir aiškinti interesantams, kad aparatai geriausiu atveju institute atsidurs po pusmečio.
"Pavyzdžiui, pernai kovą surinktos lėšos buvo skirtos mamografui pirkti. Jis institute atsidūrė tik spalį. Yra visokių procedūrų, viešasis pirkimas ir panašiai", – aiškino J.Sartatavičienė.
Vėžį galima valdyti
Skambučių antplūdis registratores labiau vargina, nei džiugina, tačiau nepaisant to instituto darbuotojai pagyvėjusį žmonių rūpestį savo sveikata vertina teigiamai.
"Po tokių laidų žmonės labiau atkreipia dėmesį į savo organizmą, prisimena įtartinus požymius ir vizito pas gydytoją nebeatidėlioja. To mes ir siekiame: kad žmonės tikrintųsi, pakitimai būtų pastebėti anksti, diagnozuota liga ir pradėtas gydymas. Ankstyvoji diagnostika palengvina gydymą. Norime, kad pacientai suvoktų, jog su onkologine liga galima gyventi kaip su padidėjusiu kraujospūdžiu – laiku pastebėtas vėžys gali tapti valdomas", – kalbėjo J.Sartatavičienė.
Ji priminė, kad šiuo metu vykdomos trys valstybės finansuojamos ankstyvosios diagnostikos programos: krūties, gimdos kaklelio ir prostatos vėžio.
Gimdos kaklelio tyrimas nemokamai atliekamas moterims nuo 25 metų, krūtų – sulaukus 50 metų. Prostatą vyrai raginami tikrintis nuo 45 metų.
Nuvilnijo patikrų banga
"Akcijos padeda atkreipti žmonių dėmesį ir susimąstyti, kaip jie gyvena. Po visų akcijų jaučiame žmonių pagyvėjimą", – sakė J.Sartatavičienė.
"Vilniaus diena" rašė, kad sostinės gydytojų kabinetai kaip niekada buvo apgulti po visuomenei žinomų žmonių – rašytojos Jurgos Ivanauskaitės, dainininkų Rolando Janavičiaus ir Janinos Miščiukaitės, maestro Vytauto Kernagio, dailininko Raimundo Sližio – mirties. Į poliklinikas vilniečius vijo sunkių ligų baimė.
"Tai, kas dabar vyksta, pavadinčiau sniego gniūžtės efektu. Kuo daugiau sklinda žinių apie garsių asmenybių ligas ir mirtis, tuo žmonės labiau nerimauja", – anuomet dienraščiui sakė Baltijos ir Amerikos klinikos bendrosios praktikos gydytoja Rūta Maciulevičienė.
Nerimo dėl sunkių ligų kamuojamus pacientus gydytojai greitai atpažįsta. Paprastai tokie žmonės negali konkrečiai pasakyti, ką jiems skauda, ir pasakoja, kad juos kamuoja viso kūno skausmai, jie jaučia spaudimą krūtinėje, jiems trūksta oro, džiūsta burna, nevirškina skrandis. Apie tai išgirdę medikai žino, kad ligos priežasčių reikia ieškoti ne žmogaus kūne, o psichikoje ir gyvensenoje.
Naujausi komentarai