Kur yra Vytauto Didžiojo kapvietė? Ši mintis neduoda ramybės Lietuvos istorijos tyrinėtojams. Mįslingi jų pareiškimai leidžia spėti, kad kunigaikščio palaikai jau galbūt surasti.

Kai kurie istorikai, paklausti apie Vytauto palaikų likimą, paslaptingai nutęsia mintį, jog gali būti taip, kad kunigaikščio palaikai jau yra rasti, tačiau laukiama tinkamos progos apie tai paskelbti visuomenei.
„Gali būti, kad ši žinia vis dar laikoma paslaptyje, manant, kad dar netinkamas metas iškilmingai perlaidoti palaikus“, – prasitarė istorikas Vydas Dolinskas.
Galbūt net 2009-aisiais, kai minėsime Lietuvos tūkstantmetį, išgirsime sensacingą žinią?

Tokias spėliones kelia ir paslaptingi archeologo Vytauto Urbonavičiaus nutylėjimai.

„Dabar nieko negaliu pasakoti šia tema. Kreipkitės po pusmečio, kol kas nieko negaliu sakyti“, – kartojo Vytauto Didžiojo kapvietės vieta ne vienus metus besidomintis archeologas.

Metai paslėpė pėdsakus

Dalis istorikų iki šiol spėja, kad pati įtikimiausia versija – jog didžiojo kunigaikščio palaikai yra paslėpti kur nors Vilniaus katedroje. Yra tiksliai žinoma, kad Vytautas Didysis mirė 1430 m. spalio 27 d. Trakuose ir po kelių dienų buvo palaidotas Vilniaus katedroje.

Pats kunigaikštis savo testamentu prašė palaidoti jį „prie švento Mykolo Arkangelo altoriaus, esančio prie mūsų mirusios žmonos Onos kapo“. Spėjama, kad per kelis šimtmečius Lietuvą niokojusius karus Vytauto palaikai ne kartą buvo perkelti į saugesnę vietą pačioje Katedroje, o galbūt ir už jos ribų.

Be to, didžiojo kunigaikščio karstas buvo gelbėtas ir nuo Katedrą ne kartą siaubusių gaisrų bei potvynių. Didžiausi skeptikai net svarsto, jog Vytauto palaikai galbūt sudegė per 1530 m. gaisrą arba galėjo būti išplauti 1931 m. per didžiulį Neries potvynį, kada vanduo buvo apsėmęs ir Katedros rūsius.

Istorikų turimos žinios apie Vytauto Didžiojo palaidojimo vietą baigiasi ties XVII a. viduriu.

Mūsų dienų istorikai teigia, jog urna ar karstas su Vytauto Didžiojo palaikais gali būti paslėptas netikėčiausioje Katedros vietoje – įmūrytas į vieną iš šešiolikos kolonų ar net į kurią nors sieną.

„Per karus lietuviai slėpdavo savo iškilių valdovų palaikus, kad šie nebūtų išniekinti, ir pergabendavo juos į saugesnes vietas. Todėl yra tikimybė, jog kada nors Katedroje netikėtai bus atrasti ir Vytauto palaikai“, – teigė Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ archeologas-restauratorius Napoleonas Kitkauskas.

Paslaptį saugojo kunigai

Istoriko Bychovco kronikoje nurodoma, kad Vytauto Didžiojo karstas buvo pastatytas kairėje presbiterijos (choro) pusėje, o kituose šaltiniuose minima, kad karstas buvęs dešinėje.

Šis prieštaravimas galėjo atsirasti dėl skirtingos stebėjimo vietos. Dar yra žinių, jog Vytauto karstas stovėjo didžiojo altoriaus dešinėje. Tačiau mums svarbiau, kokiose vietose didžiojo kunigaikščio kapvietė buvo vėliau.

Istorikas M.Strijkovskis mini, jog po 1530 m. gaisro Vytauto palaikai buvo pernešti į senosios Karalių koplyčios kriptą, o 1573-aisiais vėl iškelti. Vyskupas Valerijonas Protasevičius Vytauto kaulus perkėlė į naują kapą, pridėdamas karalienės Bonos Sforzos iniciatyva Vytautui atminti padarytą antkapinę plokštę.

Anksčiau tik keli aukščiausi Katedros šventikai žinojo, kur koks valdovas buvo palaidotas ir prisiekdavo, kad niekam apie tai nepasakos. Tik prieš mirtį šią paslaptį perduodavo kitiems saugotojams.

„Tačiau buvo marai, karai, kitus paslaptį žinojusius Bažnyčios tarnus nužudydavo. Galėjo būti ir taip, kad vyskupai nesuspėdavo perduoti paslapties ir staigiai numirdavo nuo kokios ligos. Taigi galiausiai atėjo laikas, kai nė vienas šventikas nebežinojo, kur paslėpti Vytauto Didžiojo palaikai“, – savo žiniomis dalijosi N.Kitkauskas.

Istorijos tyrinėtojai neatmeta galimybės, kad per XVII a. viduryje vykusį karą su Maskva Vytauto palaikai galėjo būti laikinai išgabenti iš Vilniaus. „Pavyzdžiui, Kazimiero karstas tuomet buvo išvežtas ir paslėptas Karaliaučiuje. Tačiau yra visokių spėjimų dėl Vytauto – jo palaikų išvežti galėjo nespėti arba palaikus galėjo išbarstyti užpuolę plėšikai“, – svarstė N.Kitkauskas.

Palaikai galėjo ir pradingti

Taip pat spėjama, kad per karus Vytauto palaikai galėjo būti neišvežti į užsienį, o įmūryti į kokią nišą sienoje ar kolonoje Katedroje. „Kai kur kolonų storis siekia 2–3 metrus, taigi visai tikėtina, kad Vytauto Didžiojo kapvietė dabar ten kur nors ir yra. Tačiau tada tikriausiai palaikai buvo įmūryti ne visu ilgiu, o kaulus sudėjus į kažkokią urną“, – netikėčiausiomis versijomis dalijosi N.Kitkauskas.

Kai kurie istorikai ir archeologai nuogąstauja, kad didžiojo kunigaikščio palaikai galėjo būti išplauti per vieną iš Neries potvynių.

Tačiau dokumentinį filmą apie Vytauto kapvietės paieškas prieš kelis metus sukūręs žurnalistas Gerimantas Statinis viliasi, kad kunigaikščio palaikai yra išlikę: „Juk 1931 m. potvynis buvo ne pirmas ir labai tikėtina, jog jam ruošdamiesi ar net prieš ankstesnį potvynį žmonės Vytauto palaikus kėlė kur nors aukščiau arba juos iš Katedros išgabeno.“

Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ istorikas Domininkas Burba svarsto, jog Vytauto palaikai galėjo ir pasimesti: „Juk karstas per marus, karus ir potvynius buvo ne vieną kartą perkraustytas iš vienos vietos į kitą. Žmonių kaulų Katedroje buvo rasta labai daug ir Vytauto Didžiojo palaikai tarp jų galėjo tiesiog pasimesti. Juk net XIX a., kai nebuvo tokių didelių neramumų, pasimetė vieno žymiausių dailininkų Pranciškaus Smuglevičiaus palaikai. Gali būti, kad Vytauto Didžiojo palaikų niekada ir nerasime, tačiau nereikia prarasti vilties.“

Kur dingo ketvirtas karstas?

1931 m. po potvynio remontuojant Katedrą jos viduryje po grindimis esančioje kriptoje tyrinėtojai rado trijų žmonių palaikus. Kaip vėliau išsiaiškinta, tai buvo kunigaikščio Aleksandro ir Žygimanto Augusto žmonų Barboros Radvilaitės ir Elžbietos palaikai. Vėliau lenkų architektai suprojektavo dabartinį Katedros rūsio mauzoliejų, jame ir ilsisi minėtų karališkųjų asmenų palaikai.

Tačiau įdomu tai, kad šiame mauzoliejaus plane vietos buvo numatyta ne trims, o keturiems karstams. Todėl istorikai spėja, kad tuomet Katedroje galėjo būti rasti ir Vytauto Didžiojo palaikai, nes plane neva buvo padarytas įrašas, kad ketvirtas karstas numatomas Vytautui.

Kai kurie istorikai spėja, kad kunigaikščio palaikai tuomet iš Vilniaus galėjo būti išvežti į Lenkiją. „Juk tuo laiku Vilnius priklausė Lenkijai ir jei būtų paskelbta, kad rasti Vytauto Didžiojo palaikai, tai sukeltų nereikalingą lietuvių patriotizmo bangą. Tada juk Lietuvoje skambėjo šūkiai, jog „Mes be Vilniaus nenurimsim“, taigi jei Vytauto palaikai ir buvo rasti, ši žinia sąmoningai nuslėpta“, – svarstė N.Kitkauskas.

Taip pat manoma, kad lenkai galėjo surastus Vytauto palaikus vėl kur nors įmūryti – tuomet Vilniuje sklido tokios kalbos.

Šių gandų paveikti lietuviai Čekijoje net užsakė urną didžiojo kunigaikščio palaikams perlaidoti. Tuo asmeniškai pasirūpino Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas. Savo ruožtu tuometis Čekijos prezidentas Tomašas Masarykas buvo padovanojęs XV a. audinį Vytauto palaikams suvynioti. Dabar jis ir urna eksponuojami Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Tikisi rasti ir karūną

Archeologai įsitikinę, kad Vilniaus katedroje vis dar yra netyrinėtų vietų. Taigi galbūt kur nors ten ir yra Vytauto Didžiojo palaikai.

Tačiau kyla klausimas, kaip atradę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Vytauto palaikus mokslininkai galėtų nustatyti, jog tai išties jo kapvietė.

„Įkapėse gali būti žiedas, karūna arba skeptras, o gal grandinė su giminės herbu. Iš karto būtų galima nustatyti, kokios lyties žmogus – vyras ar moteris – palaidotas. Pagal kaulus galima nustatyti ir mirusiojo amžių. Be to, anksčiau buvo įprasta pridėti lentelę, žyminčią, kieno palaikai čia yra palaidoti“, – pastebėjo N.Kitkauskas.