Ar bus Vilniuje Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialas? Šis klausimas vėl iškilo per Jono Meko vizualiųjų menų centro atidarymo iškilmes.
„Ankščiau ir Bilbao, ir kituose miestuose kildavo klausimų, ar verta atidaryti Guggenheimo muziejus, o dabar paaiškėjo, kad jų išties reikėjo. Aš manau, kad Rytų Europai Guggenheimo ir kiti muziejai yra labai reikalingi. Kuo daugiau, tuo geriau“, – vakar kalbėdamas naujajame savo vardo menų centre Vilniui linkėjo J.Mekas.
O J.Meko centro įkurtuvėse dalyvavęs Vilniaus vicemeras Algirdas Paleckis bandė atšaldyti garsaus lietuvių avangardinio meno kūrėjo J.Meko entuziazmą.
„Guggenheimo–Ermitažo muziejaus neverta steigti, nes suma bus gana didelė ir gali siekti net iki pusės milijardo litų. Kai kultūros darbuotojai ir bibliotekininkai gauna minimalią algą, kai kultūros įstaigos nerenovuojamos daugelį metų, Guggenheimo–Ermitažo muziejaus steigimas taptų per didele prabanga. J.Meko menų centras yra labai gera idėja ir tegul jis egzistuoja“, – vakar kalbėjo A.Paleckis.
Politikas jau ne kartą yra pareiškęs, kad didžiausia ambicingo muziejaus projekto kliūtis – pinigai.
„Daug lėšų reikėtų skirti brangioms kolekcijoms iš Ermitažo ir Guggenheimo pirkti, o tie pinigai galėtų būti investuojami į Lietuvos kultūrą – menininkų stipendijoms, muziejų renovacijai, naujų muziejų, koncertų salių statyboms. Reikia remti savo meną, – teigė A.Paleckis. – Didelės ir turtingos valstybės kaip Rusija ar Amerika gali sau leisti investuoti dideles sumas į užsienio kolekcijų atvežimą, tačiau Lietuva to negali daryti.“
Praėjusią savaitę vicemeras nuogąstavo, kad statant Guggenheimo–Ermitažo muziejų Vilniui būtų primesti nepakeliami finansiniai įsipareigojimai.
Meras dar neapsisprendė
Savo ruožtu buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas aktyviai palaiko Guggenheimo–Ermitažo muziejaus steigimą ir oponentams siūlo „vadovautis ne emocijomis, o logikos ir argumentų kalba“.
„Kol neatlikta galimybių studija, šiandien dar neturime ką vertinti. Tačiau po to privalome siekti, kad Guggenheimas ir Ermitažas norėtų ateiti į Vilnių, nes daugybė miestų konkuruoja dėl jų kolekcijų“, – tvirtino A.Zuokas.
Naujasis Vilniaus meras Juozas Imbrasas kol kas nepareiškė savo tvirtos nuomonės dėl Guggenheimo–Ermitažo muziejaus, tačiau A.Zuokas tikina, kad dabartinis miesto vadovas jau linkęs palaikyti projektą.
Įžanginiame J.Meko menų centro katalogo žodyje J.Imbrasas atsiskleidžia kaip geras meno žinovas. Meras retoriškai klausia: „Ar kasdienybė – tai menas? Kur yra riba, skirianti šiuos pasaulius, ir kur jie susilieja? Aišku tik viena – kasdienybė gali būti menas. Žvelgti į gyvenimą kitaip.“
Prisimintas ir J.Binkis
Į J.Meko vizualiųjų menų centro „Vilniaus vartuose“ atidarymą atvyko apie 40 svečių iš užsienio – menininkų, meno kritikų ir muziejų darbuotojų. Į Vilnių organizatorių kvietimu atskrido Niujorko Guggenheimo fondo direktorius Thomas Krensas ir Sankt Peterburgo Ermitažo muziejaus vadovas Michailas Piotrovskis.
„Vilniui reikia elitinių meno centrų. Šis centras padės Lietuvos menininkams išeiti į pasaulį. Kartais reikia padėti pasirodyti pasauliui tiems, kurie to išties siekia“, – sakė garsus avangardinio kino Amerikoje pradininkas J.Mekas.
Pirmojoje centro parodoje, pavadintoje „Avangardas. Nuo futurizmo iki FLUXUS“, daugiausia eksponuojami garsių lietuvių kūrėjų darbai. Tai – paties J.Meko ir kito pasaulyje garsaus jau mirusio lietuvio „Fluxus“ menininko Jurgio Mačiūno kūriniai.
Paroda buvo papildyta ir lietuvių poeto bei rašytojo Kazio Binkio avangardiniais eilėraščiais. „Berlynas aukštyn kojom drybso, /O mėnuo, senas idiotas, /Elektros viela pažabotas, /Šypso“, – tokiais žodžiais pradedamas vienas poeto eilėraščių.
„Fluxus – tai ne menas, o mąstymo būdas, požiūris į gyvenimą“, – per parodos atidarymą ekspresyviai kalbėjo J.Meko draugas prancūzų menininkas Benas Voutier.
Parodoje nušviečiama avangardo istorija, pristatomos kai kurios svarbiausios jo figūros ir medijų spektras – tarp jų filmo kadrai, instaliacija, „Fluxus“ objektai bei dokumentai, skulptūra.
J.Meko keturiasdešimties trumpametražių filmų kolekcija rodoma monitoriuose. Filmuose pasirodo ir tokios garsios asmenybės kaip Johnas Lennonas, Yoko Ono, Salvadoras Dali, Jurgis Mačiūnas, Richardas Serra, Namas June'as Paikas, Andy Warholas ir Allenas Ginsbergas.
Už kolekciją – 5 mln. litų
Paroda „Avangardas. Nuo futurizmo iki FLUXUS“ centrui kainavo 200 tūkst. litų, o įsigyta J.Mačiūno darbų kolekcija – dar 5 mln. litų, kuriuos skyrė Vilniaus savivaldybė.
J.Mekas savo vardo centrui perdavė dalį asmeninių kino archyvų, o dar vieną dalį planuoja perduoti, kai centras įsikurs nuolatinėse patalpose – „Vilniaus vartuose“ rėmėjai įsipareigojo centrui patalpas suteikti dešimčiai metų.
J.Mekas pažymėjo, jog naujasis centras skirtas ne tik jo ir kolegos J.Mačiūno darbams eksponuoti: „Jo durys ir langai bus atviri visiems kūrėjams.“
Pirmosios parodos kuratoriais tapo amerikiečiai Maya ir Harry Stendhaliai. Brolis ir sesuo teigė, kad jiems malonu dirbti su tokiu puikiu menininku kaip J.Mekas, o Maya savo mokytoją ir įkvėpėją pavadino vienu iškiliausių XXI a. pasaulio menininku. „Amerika turi A.Warholą, o Lietuva – J.Meką ir JMačiūną“, – kalbėjo M.Stendhal.
Naujausi komentarai