Galvotrūkčiais nacionalinį stadioną puolusi statyti savivaldybė springsta – nuostoliai jau skaičiuojami šimtais tūkstančių litų.
Savivaldybės įmonės „Vilniaus kapitalinė statyba“ (VKS) ir statybų rangovės bendrovės „Veikmė“ pasirašytoje sutartyje dėl nacionalinio stadiono statybos apstu spragų, kuriomis pasinaudodamas statytojas gali nepagrįstai išpūsti statybų kainą. Tokias išvadas daro teisininkai, kurie „Vilniaus dienos“ prašymu išnagrinėjo šią sutartį.
Vyriausybė delsia atverti piniginę ir ištraukti žadėtus 200 mln. litų. Valdžia savivaldybei, ištiesta ranka laukiančiai pinigų, atkerta, kad nėra pakoreguoto stadiono techninio projekto, be kurio neaiški galutinė darbų kaina. Dabar apskaičiuota orientacinė 370 mln. litų suma už nacionalinį stadioną gali būti tik ledkalnio viršūnė.
Sostinės meras Juozas Imbrasas žiemą dievagojosi, kad stadionas kainuos 370 mln. litų ir nė cento daugiau. Vicemeras Evaldas Lementauskas panašių pažadų laisva ranka nebežarsto.
Didėjant stadiono kainai didės ir valstybės finansiniai įsipareigojimai, o „Veikmei“ – pelnas. Kitaip tariant, įmonei duota proga užsidirbti iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Pelnas – garantuotas
Nepaisant to, kad darbų kaina gali būti padidinta koreguojant techninį projektą, papildomai vieną kitą milijoną įmanoma pridurti ir remiantis indeksavimo tvarka. Sutartyje numatyta, kad brangstant statyboms – medžiagoms ir darbo jėgai – kasmet stadiono sąmata turi būti perskaičiuojama ir, jeigu reikia, didinama.
Toje pačioje sutartyje pabrangimas jau yra numatytas ir įskaičiuotas į statybų išlaidas. Pavyzdžiui, papildomam darbo užmokesčiui skirta 20 proc., statybos darbams – 29 proc., dar 45 proc. atskaičiuoti netiesioginėms išlaidoms. Pasak dienraštį konsultavusio teisininko, minėti baziniai įkainiai sudaro galimybę realią statybos darbų ir medžiagų kainą padidinti papildomomis išlaidomis, kurių rangovas net ir neprivalo pagrįsti.
Kitu punktu, atsižvelgiant į statybos darbų eigą, rangovui iš anksto užtikrinamas 7 proc. pelnas nuo visos sumos. Skaičiuojant nuo dabar minimos 370 mln. litų sumos, „Veikmė“ susižertų 26 mln. litų. Konservatorius Vilius Navickas kritikuoja, kad numatytas pelnas nepagrįstai didelis.
Pataikauja rangovui
Vyriausybei neskyrus žadėtųjų milijonų, savivaldybė įsipareigojo „Veikmei“ sumokėti iki 10 mln. litų kompensaciją. Ši suma būtų sumokėta per ketverius metus. E.Lementauskas tikino, kad ši suma juokingai maža, nes jau šiandien „Veikmės“ investuoti 30 mln. į statybvietę tris kartus viršija jai numatytą kompensaciją.
Savivaldybė įmonei pelną užtikrino, o garantijomis, kad darbai būtų atlikti išties kokybiškai, nepasirūpino. Pavyzdžiui, kas mėnesį atsiskaitydama su statytoju miesto valdžia dalį pinigų pasilieka sau. Likutis sumokamas tik gavus specialistų patvirtinimą, kad darbai atlikti kokybiškai. Tačiau garantas labai menkas – vos 1 proc. sumos. Statybų praktikoje garantija dažniausiai siekia 10 proc. atliktų darbų vertės. Dėl delspinigių sutartį pasirašiusios šalys taip pat prisiėmė nevienodas sąlygas. „Veikmė“ gali reikalauti iš VKS 0,05 proc. delspinigių, o pati laiku neatlikdama darbų įmonė mokėtų 0,02 proc.
Savavališkai pažadėjo pinigus
Teisininkų teigimu, savivaldybė neturėjo teisės sutartyje užtikrinti nacionalinio stadiono finansavimo. Mat pinigai statyboms yra ne savivaldybės, o valstybės biudžete ir jais savivaldybė savarankiškai naudotis negali.
Savivaldybės pažadas užtik-rinti valstybės finansavimą subliuško vos prasidėjus statyboms – Vyriausybė delsia skirti žadėtus 200 mln. litų. Tačiau pagal sutartį „Veikmei“ leidžiama už atliktus darbus pinigus prisiteisti iš VKS.
Šiuo metu „Veikmė“ į stadioną investavo per 30 mln. litų savų lėšų, kurios valstybei skaičiuojamos kaip skola. Sustabdžius statybas, „Veikmė“ kasdien savivaldybei skaičiuodavo po 20 tūkst. litų dėl patiriamų nuostolių. Paprašius pagrįsti šias išlaidas, „Veikmė“ už prastovas pradėjo skaičiuoti po 10 tūkst. litų per dieną.
Per pusantro mėnesio už prastovas jau susidarė didesnė nei pusės milijono litų suma. Užvakar „Veikmė“ kreipėsi į VKS, reikalaudama padengti nuostolius. Kitu atveju „Veikmė“ ketina kreiptis į teismą.
Pakratė privatizavimo fondą
Šiandien Vilniaus valdžia statyboms yra skyrusi 16 mln. iš miesto biudžeto. Neseniai iš darbo atleistas VKS direktorius Sigitas Petrauskas atskleidė, kad miesto pinigai stadionui surasti gana išradingai. 7 mln. litų atriekti iš miesto privatizavimo fondo, tikintis, kad gavus Vyriausybės finansavimą lėšos bus susigrąžintos. Dar 8 mln. paimti iš bendrovės „SEB lizingas“, kurioje buvo atidėti kaip garantas už išperkamą savivaldybės pastatą.
„Pradėjus statyti stadioną savivaldybė reikalavo, kad 8 mln. litų depozitas būtų pervestas „Veik-mei“ už atliktus darbus. Įmonė šią paskolą su palūkanomis privalo grąžinti VKS, tačiau kada – terminas nenurodytas“, – pasakojo S.Petrauskas.
Bendrovės „Veikmė“ valdybos pirmininkas Kęstutis Maksimavičius nemano, kad savivaldybė dosniai pasirūpino šia bendrove: „Jokiu būdu sutartimi mūsų įmonei nesudarytos šiltnamio sąlygos. Jūs pabandykite pastatyti stadioną per pusantrų metų. Apie kokį kainų išpūtimą kalbame?“
Kas savivaldybę vertė neužsitikrinus finansavimo pradėti stadiono statybą? Kodėl be konkurso pasirinktai bendrovei sudarytos itin palankios sąlygos? Į šiuos klausimus miesto vadovai turi tik vieną paaiškinimą – reikia skubėti stadioną pastatyti iki 2009 m. Dainų šventės.
Tačiau Vyriausybė vakar dar kartą pademonstravo nepasitikėjimą Vilniaus valdžia. Siekdama užkirsti kelią finansinėms spekuliacijoms, Vyriausybė nusprendė panaikinti savivaldybės ir Vyriausybės sukurtas stadiono priežiūros komisijas. Bus skelbiamas konkursas statybų prievaizdui, kuriuo turėtų tapti ne politikai, o statybų verslo užkulisius išmananti bendrovė. Operatorius stebės statybas, tikrins, ar tikslingai joms naudojamos lėšos, ir bus tarsi statybų skaidrumo garantas.
Naujausi komentarai