Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba baigė du ikiteisminius tyrimus, kuriuose 8 vilniečiai ir 4 uždarosios akcinės bendrovės kaltinami daugiau nei 2 mln. 800 tūkst. litų pasisavinimu ir kitais finansiniais nusikaltimais.

Pirmajame baigtame tyrime išaiškinta, kad kompiuterine technika prekiaujančios bendrovės direktorius D. S., padedant 41 metų L. B., suklastojo jokios realios veiklos nevykdančių dviejų bendrovių 3 kasos pajamų orderių kvitus.

Suklastotuose dokumentuose įrašyta, kad bendrovė išmokėjo dviem įmonėms avansu 520 tūkstančių litų. Remdamasis suklastotais dokumentais, 35 metų bendrovės vadovas iš savo vadovaujamos įmonės kasos ir banko sąskaitos grynaisiais pinigais paėmė ne tik suklastotuose dokumentuose užfiksuotą sumą, bet ir dar 120 tūkstančių litų.

Įtariama, kad bendrovės vadovas D. S. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės bendrovei priklausantį turtą – 640 tūkstančių litų.

Painesnę nusikalstamos veiklos schemą naudojo antrame tyrime dėl daugiau nei 650 tūkstančių litų pridėtinės vertės mokesčio įgijimo apgaule kaltinamaisiais pripažinti 6 Vilniaus gyventojai ir 4 bendrovės. Šį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra.

Kaip išaiškinta, trys pagrindiniai organizuotos grupės nariai – 44 metų R. T., 46 metų R. Č. ir 41 metų N. G. kartu su bendrovių vadovais organizavo sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčių srityje bei grynųjų pinigų iš įmonių pasisavinimą. Į įmonių buhalterinę apskaitą buvo įtraukiami ne tik, kaip įprasta, jokios veiklos nevykdančių bendrovių apskaitos dokumentai. Siekdami užmaskuoti nusikalstamą veiką organizuotos grupės nariai naudojo, kaip tarpininkes ir savo kontroliuojamų smulkių bendrovių, imituojančių didesnes apyvartas, dokumentus. Išaiškinta, kad didžiausią pinigų sumą pasisavino projektus organizuojančios viešosios įstaigos direktoriai.