Atostogos ligoninės lovoje

Išk­ri­to iš ket­vir­to aukš­to. Au­to­mo­bi­lis kliu­dė, par­tren­kė ir per­va­žia­vo ko­jas. Šo­ko į van­de­nį, tren­kė­si gal­va į dug­ną ir ne­beat­sis­to­jo ant ko­jų. Tai vai­kų ne­lai­mės va­sa­ros ato­sto­gų die­no­mis.

Li­go­nius va­di­na kri­tuo­liais

„Jei vai­kais bū­tų rū­pi­na­ma­si taip, kaip ci­vi­li­zuo­to­se už­sie­nio ša­ly­se, jei bū­tų už­tik­rin­tas jų va­sa­ros ato­sto­gų sau­gu­mas, trau­mų ir skaus­mo bū­tų daug ma­žiau", - įsi­ti­ki­nęs Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to Vai­kų chi­rur­gi­jos kli­ni­kos Trau­ma­to­lo­gi­jos ir or­to­pe­di­jos sek­to­riaus va­do­vas gy­dy­to­jas Emi­lis Če­ka­naus­kas.

Sa­vo mažuosius pa­cien­tus jis va­di­na kri­tuo­liais.  Vai­kai krin­ta kars­ty­da­mie­si sie­no­mis, me­džiais, griū­va va­ži­nė­da­mi mo­to­ro­le­riais, dvi­ra­čiais, rie­du­čiais.

Šių pra­mo­gų pa­sek­mės - ne tik nu­broz­di­ni­mai ir krau­juo­jan­čios žaiz­dos, bet ir su­trenk­tos gal­vos sme­ge­nys, lū­žę kau­lai, su­ža­lo­ti ki­ti or­ga­nai. Vai­kai nu­ken­tė­tų daug ma­žiau, jei dė­vė­tų šal­mus, ga­lū­nių ap­sau­gos prie­mo­nes, įsi­ti­ki­nę gy­dy­to­jai.

Pa­bu­do rea­ni­ma­ci­jos pa­la­to­je

Va­ži­nė­tis mo­to­cik­lu - di­de­lis ma­lo­nu­mas? „Bu­vo di­de­lis ma­lo­nu­mas", - į klau­si­mą ne at­sa­kė, o jo for­mu­luo­tę pa­tai­sė Ju­lius Mar­ty­nai­tis iš Ša­kių ra­jo­no. Praė­ju­sį šeš­ta­die­nį jis anks­tų ry­tą va­žia­vo pas bro­lį pa­dė­ti deng­ti na­mo sto­gą.

Len­kė au­to­mo­bi­lį, o šio vai­ruo­to­jas, mo­to­cik­li­nin­ko ne­pas­te­bė­jęs, su­ma­nė su­kti į kai­rę. Su­si­dū­ri­mo pa­sek­mė - iš­ni­ręs kai­rės ko­jos klu­bas ir ski­lęs ke­lio są­na­rys, su­ža­lo­ta ran­ka. „La­bai skau­da", - de­ja­vo Ju­lius. Lie­pos 29-oji - jo gi­mi­mo die­na. Su­kaks aš­tuo­nio­li­ka me­tų. Gy­dy­to­jai jam pa­do­va­nos uni­ka­lią do­va­ną - mal­šins skaus­mą. „Tu­riu du bro­lius ir abu - mo­to­cik­li­nin­kai. Au­to­mo­bi­li­nin­kai ke­ly­je jų daž­nai ne­pas­te­bi", - su ne­ri­mu kal­bė­jo Ju­lių slau­gan­ti jo se­suo Vil­ma.

Kau­nie­tę Dei­man­tę Zab­loc­ky­tę au­to­mo­bi­lis par­tren­kė ei­nan­čią per pe­rė­ją Bal­ti­jos gat­vė­je. Try­li­ka­me­tė su drau­ge ėjo į par­duo­tu­vę. Dau­giau nie­ko ne­beat­si­me­na. Pa­bu­do rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je. Il­gos die­nos ir nak­tys pa­pras­to­je pa­la­to­je, ope­ra­ci­jos, mo­ky­ma­sis vaikš­čio­ti iš nau­jo - to­kios šios tra­ge­di­jos pa­sek­mės. Dei­man­tei su­trenk­ta gal­va, lū­žo ran­kos del­no ir abu vie­nos ko­jos kau­lai. „Bai­sus šo­kas bu­vo iš­ti­kęs drau­gę, ku­ri ma­tė, kaip Dei­man­tę svie­dė au­to­mo­bi­lis", - dėl abie­jų mer­gai­čių jau­di­na­si Dei­man­tės ma­ma Lo­re­ta Zab­loc­kie­nė.

Au­to­mo­bi­lis su­traiš­kė ko­jas

To­je pa­čio­je pa­la­to­je gy­do­ma mer­gai­tė iš Jur­bar­ko. Au­to­mo­bi­lis jai per­va­žia­vo ko­jas. Mer­gai­tė va­žia­vo dvi­ra­čiu. Au­to­mo­bi­lis, lenk­da­mas ją, kliu­dė ir mer­gai­tė par­griu­vo po ra­tais. Lū­žo vie­nos ko­jos blauz­di­kau­lis, ki­tos - įski­lo ke­lio są­na­rys. Jau sa­vai­tė, kaip mer­gai­tė gu­li tik ant nu­ga­ros. Nuė­mus įtva­rus ko­jos bus su­gip­suo­tos. Ant ko­jų at­si­stos ne­greit, šią va­sa­rą - tik­rai ne.

Auš­ra Vit­kaus­kai­tė iš Aly­taus sva­jo­ja šok­ti, nors lo­vo­je gu­li nuo bir­že­lio 17-osios. Tą die­ną ji iš­kri­to iš ket­vir­to aukš­to. Mer­gai­tė pa­sa­ko­jo, kad va­lė mo­čiu­tės bu­to lan­gą. Su­vo­ku­si, kad krin­ta, žai­bu at­si­mi­nė kaž­kur skai­čiu­si: rei­kia at­si­pa­lai­duo­ti.

„Gir­ti ir vai­kai kris­da­mi ma­žiau su­si­ža­lo­ja, nes jie ne­su­vo­kia pa­vo­jaus ir neį­tem­pia rau­me­nų", - pa­ko­men­ta­vo gy­dy­to­jas E.Če­ka­naus­kas. Auš­ra nu­kri­to ant žo­lės. Lū­žo du­bens kau­lai, abu šlau­ni­kau­liai. Da­bar jie sta­bi­li­zuo­ti me­di­ci­ni­nė­mis vi­ni­mis, ku­rias teks išim­ti. „Ir vėl rei­kės ma­ne ope­ruo­ti? - iš­si­gan­do Auš­ra, bet grei­tai nu­si­ra­mi­no. - Jei rei­kės, tai ir ope­ruo­siuos." Ta­čiau tai bus po me­tų. Džiaugs­min­giau­sias eta­pas, kai ga­lės ban­dy­ti sto­tis ant ko­jų - po mė­ne­sio.

Ne­lai­mės ne­rei­kia šauk­tis

Ne­lai­mės, neat­sar­gu­mas, suau­gu­sių­jų neat­sa­kin­gu­mas - tai prie­žas­tys, dėl ku­rių vai­kai, užuo­t pliuš­ke­nę­si jū­ro­je ar eže­re, su­tvars­ty­ti, imo­bi­li­zuo­ti įvai­riau­siais įtva­rais gu­li li­go­ni­nė­je.

Du paaug­liai ne­se­niai į ją bu­vo pa­te­kę po to, kai nar­dė ne­ži­no­mo­se van­dens tel­ki­nių vie­to­se. „At­gai­vi­no­me, bet li­ko neį­ga­lūs vi­sam gy­ve­ni­mui, nes nuo smū­gio gal­va į dug­ną lū­žo kak­lo slanks­te­liai", - ap­gai­les­ta­vo kli­ni­kų Vai­kų rea­ni­ma­ci­jos ir in­ten­sy­vios te­ra­pi­jos sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Kė­va­las. Va­kar šia­me sky­riu­je bu­vo ko­vo­ja­ma dėl aš­tuo­nių vai­kų gy­vy­bės. Pen­ki iš jų ga­lė­jo bū­ti svei­kut svei­ku­tė­liai, jei ne ne­ti­kė­tos ne­lai­mės ir pa­tir­tos trau­mos. „Dau­giau­sia vai­kų pas mus pa­ten­ka bū­tent dėl trau­mų", - pa­brė­žė R.Kė­va­las.

Stik­lo šu­kės ir ki­ti ašt­rūs daik­tai, žmo­nių su­mė­ty­ti į van­de­nį, pa­lai­di, be ant­snu­kių šu­nys, puo­lan­tys bė­gio­jan­čius vai­kus, šal­mų, ku­rie pa­ga­liau ta­po pri­va­lo­mi ma­žie­siems dvi­ra­ti­nin­kams ir mū­sų ša­ly­je, ig­no­ra­vi­mas - tai prie­žas­tys, ne­kal­bant apie ka­rą ke­liuo­se, dėl ku­rių trau­ma­tiz­mas mū­sų ša­ly­je di­dė­ja.

„Kai vai­kus pra­dė­jo­me so­din­ti į spe­cia­lias kė­du­tes ir pri­seg­ti sau­gos dir­žais au­to­mo­bi­liuo­se, trau­mų su­ma­žė­jo. Ko­dėl ne­pai­sy­ti ir rei­ka­la­vi­mo dvi­ra­ti­nin­kams dė­vė­ti šal­mus? Iš­vy­kę į Ai­ri­ją lie­tu­viai sam­do­si auk­les vos ke­lioms va­lan­doms, nes ten už vai­kų ne­prie­žiū­rą bau­džia­ma, o pas mus vie­ni pa­lie­ka­mi vos pra­dė­ję vaikš­čio­ti ma­žy­liai ir vai­ko tei­sių ser­gė­to­jams tai - nė mo­tais", - pik­ti­no­si E.Če­ka­naus­kas.

Jis, kas­dien ma­ty­da­mas su­ža­lo­tus vai­kus ir vie­nų be­si­sie­lo­jan­čius, ki­tų abe­jin­gus tė­vus, la­bai ge­rai ži­no: net ir pa­čius at­sar­giau­siuo­sius ga­li iš­tik­ti ne­lai­mė. Gy­dy­to­jo duk­ra Gab­rie­lė į rea­ni­ma­ci­ją pa­te­ko įgė­lus bi­tei. „Net ne­pa­ži­nau duk­ros, taip bu­vo su­ti­nu­si", - pa­sa­ko­jo gy­dy­to­jas, ku­rio pen­kio­li­ka­me­tei duk­rai vie­šint pas se­ne­lius ir ko­pi­nė­jant me­dų bi­tė įgė­lė į tar­pua­kį.

Per še­šis šių me­tų mė­ne­sius:

Kau­no kli­ni­kų Vai­kų trau­ma­to­lo­gi­jos ir or­to­pe­di­jos sky­riu­je gy­dė­si 800 li­go­nių.
Vai­kų li­gų kli­ni­kos priė­mi­mo sky­riu­je ap­si­lan­kė be­veik trys tūks­tan­čiai trau­mas pa­ty­ru­sių li­go­nių.
Vai­kų li­gų kli­ni­kos po­lik­li­ni­ko­je trau­ma­to­lo­gai ir or­to­pe­dai kon­sul­ta­vo de­šimt tūks­tan­čių li­go­nių.