Nemažą Ąžuolyno teritoriją prie Vydūno alėjos nusirėžusi bendrovė „Magnus Ventus“ netrukus turės susirinkti rakandus. Su žemės nuomos mokesčio nemokėjusia bendrove nutraukiama sutartis. Tokia sankcija gresia ir kitiems skolininkams.

Direktorius nebefantazuoja

Daug metų 3,3 ha dydžio žemės sklypą Ąžuolyne grožio oaze paversti žadėję verslininkai iškraustomi. „Magnus Ventus“ direktorius Mindaugas Kalvaitis jau turėjo gauti Nacionalinės žemės tarnybos raštą, kuriuo informuojama, kad po poros mėnesių vienašališkai bus nutraukta iki 2034 m. turėjusi galioti žemės nuomos sutartis. Įmonės vadovas „Kauno dienai“ sakė nieko apie tai nežinantis.

„Nedirbu šiuo momentu. Nieko nežinau ir nekomentuoju“, – į kalbas nesileido M.Kalvaitis.

Iš skolų neišbrendančios įmonės vadovas praėjusį rudenį žurnalistams dar pasakojo apie sklypu besidominčius paslaptingus investuotojus. Vakar su sklypo ateitimi susijusiomis fantazijomis M.Kalvaitis nebesidalijo.

„Apie tai nekalbu. Atsiprašau, bet ačiū“, – tarė M.Kalvaitis ir nutraukė pokalbį.

Skolų šleifas

„Magnus Ventus“ finansinis stabilumas jau seniai kėlė abejonių, tačiau vis tikėtasi, kad verslininkai sugebės išpuoselėti vertingą teritoriją, įvykdys pažadus atstatyti nugriautą oranžeriją, galbūt atidarys restoraną, kitus miestiečius trauksiančius objektus. Pažadai ir lūkesčiai neišsipildė. Sklype vaizdas darėsi vis liūdnesnis, vis labiau ėmė panašėti ne į žadėtą rojaus kampelį, o į sąvartyną.

Vienašališkas žemės nuomos sutarties nutraukimas tapo įmanomas, nes „Magnus Ventus“ prasiskolino savivaldybei. Pernai teismas nurodė, kad bendrovė privalo sumokėti daugiau nei 100 tūkst. litų žemės nuomos mokesčio, tačiau skola nemažėja.

Savivaldybei skolingų valstybinės žemės nuomininkų sąrašas nėra trumpas, tačiau sutartys nenutraukiamos, jei skolininkas demonstruoja pastangas mažinti skolas arba bent vykdo naudingą veiklą.

„Ir “Magnus Ventus„ atveju galima būtų dar laukti, jei jie Ąžuolynui kažką gera darytų, o dabar stovi aptverta apleista teritorija, ir viskas“, – aiškino savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Signalas kitiems skolininkams

Sutartis su „Magnus Ventus“ galbūt dar nebūtų nutraukiama, tačiau jos pagrindu išnuomotas žemės sklypas – kauniečiams pernelyg brangus žemės lopinys.

„Kauniečiai labai skundėsi. Akivaizdus nesitvarkymas pernelyg krito į akis“, – kalbėjo D.Ratkelis.

Dėl to pačios priežasties – akis badančio apsileidimo – žemės nuomos sutarties nutraukimu pagrasinta ir įžymiausią Kauno pastatą vaiduoklį – „Respublikos“ viešbutį – valdančiai bendrovei „Kauno arka“. Kelerius metus žemės nuomos mokesčio nemokėjusi bendrovė šį įsipareigojimą atliko tik po teismo nurodymo, tačiau netrukus vėl įsiskolino ir dabar yra skolinga per 100 tūkst. litų. Verslininkai teigia, kad mokestį sumokėtų, tačiau nesutinka, kad jis būtų apskaičiuojamas neprižiūrimoms teritorijoms taikomu padidintu tarifu, todėl jie kreipėsi į teismą.

„Kol kas bylinėjamės, tačiau jei teismo sprendimas mums bus palankus, o jie ir toliau piktybiškai nemokės, atsiras pretekstas nutraukti žemės nuomos sutartį ir su jais“, – sakė D.Ratkelis.

Nutraukia beviltiškas sutartis

Sutarties nutraukimas su „Magnus Ventus“ – bene garsiausia tokio pobūdžio istorija Kaune, tačiau vienašališkas žemės nuomos sutarties nutraukimas nėra neįprastas reiškinys. Tiesa, nutraukimo griebiamasi, kai skolininką jau galima priskirti prie beviltiškų.

„Pirmiausia asmenys yra įspėjami. Yra duodama pakankamai laiko susimokėti. Skolininkai dažniausiai demonstruoja pastangas vykdyti savo prievoles, o “Magnus Ventus„ atveju to nebebuvo“, – kalbėjo laikinai Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui vadovaujanti Alma Markuckienė.

Iš viso Kauno miesto savivaldybės negauto žemės nuomos mokesčio suma siekia 3,4 mln. litų. Vis dėlto kone trečdalį tos sumos atgauti maža vilties, nes ją sudaro bankrutavusių arba bankrutuojančių įmonių skolos. Didžiausi skolininkai įsiskolinę apie 100 tūkst. litų. Iš jų pranešimą apie sutarties nutraukimą gavo tik „Magnus Ventus“. Su kitais bylinėjamasi arba ieškoma skolos mažinimo būdų.

„Skola yra, bet mes susitarėme dėl mokėjimo grafiko. Sklypu naudojamės jau labai seniai, o įsiskolinimas atsirado prasidėjus ekonominei krizei“, – pasakojo už žemės sklypo A.Juozapavičiaus pr. nuomą skolingos bendrovės „Kauno platanas“ vadovas Gintaras Budrys.

Didžiausi skolininkai

„Kauno platanas“

„Domus Altera“

„Kauno arka“

„Britanika“

„VITI“

Ąžuolynas – visuomenės poreikiams?

Kauno miesto savivaldybės vadovai dar nežino, ką daryti su netrukus Ąžuolyne atsilaisvinsiančia 3,3 ha dydžio ploto teritorija. Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis žadėjo, kad bus įsiklausyta į Žaliakalnio bendruomenės nuomonę.

„Būtų geriausia, jei sklypas atitektų visuomenės reikmėms. Ten galėtų atsirasti kavinukė, gal sporto klubas, gerai būtų atstatyti nugriautą oranžeriją“, – kalbėjo Žaliakalnio bendruomenės centro „Žaliasis Ąžuolynas“ pirmininkė Audronė Didžgalvienė.

Moteris labiausiai bijo, kad ant atsilaisvinusio sklypo lyg musės ant pyrago puls nekilnojamojo turto projektų plėtotojai.

„Baugu, kad ta vieta nevirstų komercinių objektų teritorija. Buvo kalbų ir apie daugiabučių, ir apie kažkokios klinikos statybas. Taip, tai tik kalbos, bet jos vis sklinda, o kalbų be jokio pagrindo nebūna“, – dėl Ąžuolyno ateities būgštavo A.Didžgalvienė.