Jau ne vienus metus gamtosaugininkai skambina pavojaus varpais, kad Lietuvos telkiniuose įsiviešpatavo rainuotieji vėžiai. Jie nenuodingi, juos galima valgyti, tačiau telkinyje, kuriame gyvena, jie naikina viską. O jų pačių naikinti kviečiami vilniečiai.

Gyvena jau dešimtmečius

Iš Šiaurės Amerikos atklydę rainuotieji vėžiai vis labiau užkariauja mūsų vandens telkinius, grasindami iš jų išstumti vietos siauražnyplius ir plačiažnyplius vėžius. Gausi vėžių invazija Lietuvos telkiniuose užfiksuota 1994 m. Iki tol, kaip teigė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėja Jolanta Radžiūnienė, jie čia buvo pavieniai.

Iki 1994 m. Platelių ežeras buvo laikomas vieninteliu, kuriame šių vėžių nėra, tačiau tais metais atėjūnai pasiekė ir jį.

„Manoma, kad jie mūsų telkiniuose atsirado dėl keleto priežasčių. Viena jų – žmonės, nepažindami rainuotųjų vėžių ir neskirdami jų nuo plačiažnyplių ir siauražnyplių, juos gaudė, galbūt parsivežė iš užsienio ir paleido į savo telkinius. Vėliau, kai mokslininkai pradėjo atlikti tyrimus, pamatė, kad čia ne mūsiškiai vėžiai. Kita atsiradimo priežastis – jų kiaušinėliai netyčia atkeliavo į Lietuvą su vandens augalais visais vandens keliais“, – kaip svetimšaliai atsidūrė mūsų šalyje, pasakojo J.Radžiūnienė.

Neša marą

Didžiausia bėda, pašnekovės teigimu, – kad rainuotieji vėžiai, palyginti su mūsiškiais, yra visiškai nereiklūs aplinkai: nei vandens švarumui, nei vandens temperatūrai, nei apšvietimui. Taigi rodiklis, kad telkinyje daug vėžių, vadinasi, vanduo labai švarus, čia negalioja.

„Plačiažnyplius vėžius limituoja vandens švarumas. Jei padaugėja biogenų, vanduo susidrumsčia ir jie žūsta. O rainuotieji tokiomis sąlygomis kuo puikiausiai gyvena“, – sakė Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėja ir pridūrė, kad nereiklumas aplinkai būdingas visiems invaziniams organizmams – tiek augalams, tiek gyvūnams.

Pasak mokslininkės, jie labai agresyvūs ir nereiklūs maistui. Tai reiškia, kad ėda viską: pradedant prasčiausiu maistu – žole, baigiant vieni kitais. Kita didžiulė bėda – kad telkinyje, kuriame įsikuria, jie viską naikina. „Pirmiausia, ėda visų žuvų ikrus. Antra, jie yra vėžių maro nešiotojai, tačiau patys juo neserga. Ir šį ligos užkratą jie neša iš vieno vandens telkinio į kitą“, – didžiausias blogybes, daromas mūsų vėžiams, vardijo J.Radžiūnienė.

Jie aktyviai plinta, jų visur daug. Kaip sakė pašnekovė, net Neryje, kur yra ir sunkiųjų metalų, ir švino, apstu rainuotųjų vėžių. Jie mėsėdžiai, jų maistas paprastai – gendanti žuvis, sliekai, vabalai.

„Normaliai jie žuvų nepagauna, bet jei pavyksta nugvelbti kokią paliegusią ar sergančią, tai jiems jau puota. Tačiau iš blogo gyvenimo tampa ir vegetarais“, – vėžių mitybos ypatumus atskleidė mokslininkė.

Reikia gerai išvirti

Rainuotieji vėžiai vikrūs ir sparčiai dauginasi, yra mažesni už mūsiškius. Jų galima sugauti įvairiausių – nuo plačiažnyplio vėžio iki žiogo dydžio. Juos atskirti, pasak J.Radžiūnienės, galima tik ištraukus iš vandens. Rainuotųjų vėžių uodegėlė yra tamsiai ruda su dar tamsesniais dryžiais. Akys šviesiai pilkos, o plačiažnyplių – tamsiai rudos. Rainuotųjų žnyplės siauresnės ir mažesnės nei mūsiškių.

Nors jie daro nepataisomą žalą mūsų vandens telkinių gyventojams, žmogui jie nepavojingi, juos galima valgyti. „Visus vėžius, nesvarbu, jie rainuotieji ar ne, reikia virti kunkuliuojančiame vandenyje – 100 laipsnių temperatūroje – ne mažiau kaip penkiolika minučių. Taip apdorotose vėžiuose viskas žūsta ir jokios žalos žmogui jie padaryti negali“, – tvirtino pašnekovė.

Jos teigimu, tik gurmanai, kurie atskiria vėžio rūšį pagal mėsos skonį, gali pasakyti, kad valgo kitokį vėžį. Išvirti jie atrodo taip pat, kaip ir mūsų vėžiai. Tik, priešingai nei plačiažnyplių, rainuotųjų vėžių žnyplėse nėra mėsos.

Būtina naikinti

Mokslininkų tyrimai rodo, kad daugiau nei pusėje Lietuvos ežerų yra šių vėžių. Svarbiausias klausimas – kaip juos naikinti, kol jie neišnaikino mūsiškių vėžių ir žuvų. J.Radžiūnienės teigimu, dabar paskelbta Aplinkos ministerijos programa, pagal kurią invazinėms rūšims turi būti taikomos specialaus naikinimo priemonės. Rainuotasis vėžys įtrauktas į ypatingo pavojingumo ir ypač greitai plintančių rūšių sąrašą, yra parengti šių vėžių naikinimo veiksmų planai.

„Būtent Balsio ežerui parengtas tas veiksmų planas. Norint, kad jų neliktų, juos reikia gaudyti ir naikinti“, – sakė mokslininkė. Nors gaudymas yra vienas iš aktyvių kovos su jais būdų, jis nėra vienintelis. Kitas būdas yra slopinti jų dauginimąsi cheminėmis priemonėmis.

„Yra ir biologinių reguliavimo būdų juos naikinant. Pavyzdžiui, Juodkrantėje kormoranai naikinami šaudant petardas, kad atšoktų kiaušiniai, kai išgąsdintos patelės pakyla. Dėl to neišsirita jaunikliai. Panaši priemonė parengta ir šiems vėžiams naikinti“, – pasakojo pašnekovė.

Vėžių gaudynės

Šiltos vasaros naktys – tinkamiausias metas vėžiauti, gera proga parodyti atėjūnams vėžiams, kad pas mus vasaroti nedera. Taigi rytoj 21 val. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija bei Lietuvos gamtos fondas kviečia vėžiauti Balsio ežere, kuriame, pasak organizatorių, rainuotieji vėžiai jau visai prarado svečių kuklumą ir įsijautė į šeimininkų vaidmenį. Vėžiautojai laukiami Balsio ežero paplūdimyje prie gelbėtojų namelio.