Šią savaitę dėl banko kortelių duomenų vagystės Kaune ir Utenoje kilęs šurmulys verčia didinti budrumą – į Lietuvą vis smarkiau veržiasi nauji sukčiavimo būdai.

Pirmadienį SEB Vilniaus bankas pranešė užblokavęs 150 mokėjimo kortelių, kuriomis buvo pasinaudota iš bankomato Utenoje, Taikos gatvėje, išimant pinigus. Dar 19 kortelių, naudotų atliekant operacijas minėtu bankomatu, užblokavo bankas „DnB Nord“. Antradienį pastarasis bankas informavo užblokavęs 65 korteles, kuriomis pasinaudota išsigryninant pinigus iš bankomato Kaune, A.Baranausko gatvėje. Abiem atvejais bankai pranešė, kad kilo įtarimų, esą kortelių duomenis nusikaltėliai pavogė, prie bankomatų pritvirtinę duomenų nuskaitymo įrangą.

Iš dalies kortelių, iki jas užblokuojant, nusikaltėliai spėjo pasisavinti nedideles sumas – iki 50 eurų (173 litus). Pinigų išgryninimo operacijos atliktos Italijos sostinėje Romoje – tai rodo, kad į lietuvių sąskaitas gviešiasi užsienio sukčiai arba tarptautinius ryšius palaikantys vietos nusikaltėliai. Abu bankai pažadėjo savo klientams atlyginti visus nuostolius.
SEB Vilniaus banko grupės ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas „Vilniaus dienai“ patvirtino, kad sukčiai pavogti duomenims naudojosi modernia įranga, nesukeliančia įtarimų daugeliui klientų. Jis taip pat perspėjo, kad ateityje tokių nusikaltimų, jau įprastų daugelyje užsienio valstybių, tik daugės. Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad mokėjimo kortelės vis vien visą laiką liks saugesnė atsiskaitymo priemonė už grynuosius pinigus. „Jeigu kas nors iš jūsų atims ar pavogs pinigus, jais galės iš karto pasinaudoti. O tiek pavogti mokėjimo kortelių duomenis, tiek pasinaudoti jais yra daug sudėtingiau“, – teigė banko atstovas.

„Pagalbininkui“ rūpi tik kodas

Gviešdamiesi svetimose sąskaitose esančių pinigų nusikaltėliai gali panaudoti ir primityvias priemones, ir naujausias kompiuterines duomenų nuskaitymo, vaizdo įrašymo bei informacijos perdavimo per atstumą technologijas. Seniausias, paprasčiausias ir labiausiai paplitęs būdas pasisavinti aukos banko kortelę yra vadinamas „libanietiška kilpa“. Toks pavadinimas šiam būdui sukčiauti prilipo dėl to, kad jį anksčiau itin aktyviai naudojo iš Libano kilusios finansinių nusikaltimų grupuotės.
„Libanietiškos kilpos“ esmė labai paprasta: nusikaltėlis į banko kortelei skirtą ertmę bankomate įkiša perlenktą plastikinę juostelę arba kortelės pločio plastikinę „kišenę“, sugaunančią kortelę. Sukčius gali panaudoti netgi vaizdo kasetės juostą, fotojuostelės atplaišą ar kitokį svetimkūnį, kuris trukdo bankomatui įtraukti kortelę, o vėliau „išspjauti“ ją laukan.
Bankomatu besinaudojanti auka paprastai pamano, kad bankomatas „sustreikavo“ – tiesiog „prarijo“ jo kortelę, ir pradeda nervintis. Netoliese stoviniuojantis nusikaltėlis tik to ir laukia. Prisigretinęs prie aukos, jis apsimeta geraširdžiu pagalbininku, pakeiksnoja visokiausias technikos naujoves ir pataria kortelės savininkui dar kartą surinkti PIN kodą – neva tada bankomatas turėtų grąžinti kortelę. Suprantama, bankomatas nereaguoja į jokius klavišų paspaudimus, tačiau šalia atsistojęs „pagalbininkas“ įsidėmi slaptąjį kodą.
Kai auka netenka vilties atgauti kortelę ir nueina, nusikaltėlis ištraukia įstrigusią kortelę – išima ją su visa „kišene“ ar trūktelėja už juostelės krašto. Turėdamas kortelę ir žinodamas jos PIN kodą, sukčius skubiai ištuština sąskaitą, kol savininkas dar nespėjo apie bankomato „gedimą“ informuoti banko.

Priedėliai žvejoja informaciją

Tobulesni sukčiavimo būdai leidžia įsibrauti į svetimas sąskaitas nė nesukeliant aukoms įtarimo. Nusikaltėliai visame pasaulyje vis dažniau prie bankomatų nepastebimai primontuoja specialius priedėlius. Pavyzdžiui, ant bankomato ertmės, į kurią kišama kortelė, priklijuojamas priedėlis su duomenų magnetinėje kortelės juostoje nuskaitymo įranga. Priedėlis paprastai nudažomas bankomato spalva, apklijuojamas atitinkamais lipdukais ir atrodo kaip bankomato dalis. Būtent tokiu sukčiavimo būdu šią savaitę buvo pasinaudota Kaune ir Utenoje.
Su tokiu priedėliu bankomatas veikia kaip įprasta, išskyrus tai, kad visų į jį kišamų kortelių duomenys patenka į nusikaltėlių rankas. Po poros valandų duomenų žvejybos nusikaltėliai priedėlį, sukaupusį visų pro jį slydusių kortelių informaciją, nuima ir pasišalina.
Su šiuo duomenų vogimo būdu dažnai derinama ir kita nusikaltėlių suktybė – prie bankomato įtaisomos miniatiūrinės vaizdo kameros, kuriomis galima matyti aukų renkamus PIN kodus ir informaciją bankomato ekrane. Vaizdas iš kamerų gali būti perduodamas į netoliese automobilyje įsitaisiusio nusikaltėlio kompiuterį. Vaizdo kameros vėlgi gali būti užmaskuotos labai įvairiai: pavyzdžiui, kaip įtarimo nekeliantis banko reklaminių bukletų laikiklis su maža skylute kameros objektyvui. Turima duomenų, kad miniatiūrinės kameros buvo pritvirtintos ir prie bankomatų Lietuvoje.

Netikri bankomatai duoda pinigų

Kartais nusikaltėliai specialius priedėlius sumontuoja virš angos, per kurią bankomatas iškiša banknotus. Pinigai patenka į sukčių prilipdytą dėžutę, o auka turi manyti, kad bankomatas sugedo. Su šia gudrybe gali būti naudojamas papildomas plokščias ekranas, kuris būna pritvirtinamas virš tikrojo bankomato ekrano. Tokiame ekrane pamačiusi ne kartą regėtą užrašą „Šios operacijos laikinai negalime atlikti“, auka net neįtaria klastos ir eina ieškoti kito bankomato.
Virš tikrosios bankomato klaviatūros gali būti pritvirtina nauja klaviatūra, kuri leis nusikaltėliams užfiksuoti aukos renkamą PIN kodą, tačiau šią apgaulę lengva pastebėti – bankomatas nereaguoja į tokios klaviatūros paspaudimus. Tiesa, jeigu auka įpratusi PIN kodą suvedinėti paskubomis, nestebėdama, ar bankomato ekrane po kiekvieno mygtuko paspaudimo atsiranda papildoma žvaigždutė, to nusikaltėliams pakaks.
Pasaulio kriminalistikos istorijoje užfiksuotas ne vienas atvejis, kai nusikaltėliai nepasitenkina vien naudodami priedėlius – jie netgi įrengia savo bankomatus. Dažniausiai tokie nelegalūs bankomatai, kai nuskaitomi aukų kortelių duomenys, korteles grąžina ir praneša, jog yra sugedę, tačiau yra pasitaikę atvejų, kai tokie bankomatai, kad nesukeltų įtarimo, netgi išduodavo pinigus.
Kortelių savininkams pavojus kyla ir atsiskaitant kortelėmis parduotuvėse ar baruose. Pardavėjas ar padavėjas, dirbantis išvien su nusikaltėliais, gali kortelę perbraukti ne tik per kasos aparato, bet ir netoliese paslėpto nelegalaus įrenginio duomenų skaitytuvą. Turėdami vogtos kortelės magnetinės juostos duomenis, nusikaltėliai gali pasigaminti tokios kortelės dublikatą. Tiesa, neturėdami PIN kodo, su tokia padirbta kortele jie galės tik atsiskaityti parduotuvėse, tačiau pinigai bankomatuose jiems pasiekiami nebus.

Duomenys pardavinėjami internete

Galimybė panaudoti padirbtą kortelę išauga, jeigu žinomas bent jau triženklis kodas, atspaustas daugelio kortelių antroje pusėje. Tokiu atveju net nebūtinas keturženklis PIN kodas. Turėdami tik magnetinės juostelės ir aukos asmens duomenis, nusikaltėliai skambina aukai telefonu. Pokalbio scenarijus beveik visada būna toks pats: banko darbuotoju prisistatantis nusikaltėlis susirūpinusiu balsu aukai praneša, neva ką tik pastebėta keista pinigų paėmimo iš jo sąskaitos operacija. „Bankininkas“ taip pat pareiškia, kad norint patikrinti šią operaciją ir atlikti tyrimą, būtinas triženklis kodas. Užklupta netikėtai ir sunerimusi dėl savo sąskaitos saugumo, auka kodą padiktuoja.
Kortelių duomenis vagiantys nusikaltėliai dažnai pelnosi ne tuštindami sąskaitas, o pardavinėdami šiuos duomenis kitiems nusikaltėliams. Ši prekyba itin aktyviai vyksta internete. Vien kortelės magnetinės juostos duomenys juodojoje rinkoje gali kainuoti vos penkis dolerius. Jeigu kartu pateikiamas ir PIN kodas, kaina pakyla šimteriopai. Dėl tokios nusikalstamos veiklos specifikos tikrieji kortelių vagys sunkiai sučiumpami. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose pavogtus duomenis nusiperka ir pinigus iš sąskaitų susišluoja anoniminiai nusikaltėliai Malaizijoje.
Kai kada nusikaltėliai renkasi parazitavimo taktiką – užuot iš karto susigrobę visus pinigus iš nesaugių sąskaitų, jie kiekvieną mėnesį iš jų pasiima tik menkutę sumą. Kartais aukos ilgus metus nepastebi šios suktybės, o nusikaltėliai, įkišę letenas į šimtus sąskaitų, mėgaujasi nuolatiniu pajamų šaltiniu.