Tikimasi, kad, mokytojams padidinus atlyginimus, jie mažiau ignoruos savo profesiją ir nebėgs iš mokyklos. Prasidėjus mokslo metams Kauno mokyklose laisvų darbo vietų pedagogams buvo daug mažiau nei ieškančiųjų darbo.

Dėsto ir studijuoja

Kauno švietimo ir ugdymo skyriaus duomenimis, rugsėjo pradžioje miesto mokykloms reikėjo vieno matematiko, fiziko, geografo, anglisto, astronomijos bei technologijų mokytojo, dviejų būrelių vadovų ir keturių psichologų. Pernai ir dar anksčiau pedagogų poreikis buvo daug didesnis.

"Veršvų" vidurinei mokyklai ilgokai nesisekė rasti fizikos mokytojo. "Ieškojome jo visur, kur tik galėjome. Fizikams daug pamokų neskiriama, todėl jie nenori dirbti mokykloje. Pagaliau pavyko prikalbinti jauną, tik ką studijas baigusią specialistę. Jai sekasi visai neblogai", – "Kauno dienai" pasakojo mokyklos direktoriaus pavaduotoja Zita Nėnienė.
Fiziką nuo rugsėjo 1-osios mokykloje dėsto Kauno technologijos universiteto absolventė Monika Jasiukėnaitė. Bakalauro diplomą turinti specialistė dar studijuoja magistrantūroje, tad ir nedaug pamokų jai – nemaža finansinė paspirtis. Kvalifikacinės kategorijos neturinti jauna mokytoja per mėnesį uždirba per tūkstantį litų.

Darbo vietos – deficitas

Direktorės pavaduotoja įsitikinusi: mokytojo profesijos sėkmę lemia ne tik geras uždarbis. "Neturinčiajam pašaukimo gali mokėti ir didžiausią atlyginimą. Toks mokytojas ir toliau dirbs kaip dirbęs", – savo argumentus pateikė Z.Nėnienė. "Veršvų" vidurinei prieš mokslo metus nepavyko rasti ispanų kalbos mokytojo, tad šio mokinių pamėgto pasirenkamojo dalyko teko atsisakyti.

J.Dobkevičiaus vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Mockienė pastebi, kad mažėjant mokinių visiems pedagogams išsaugoti darbo vietas nelengva. Vieniems pasiūlyta keisti profilį, kitiems sumažintas pamokų krūvis. "Naujų mokytojų net negalvojome priimti, nors siūlančiųjų savo paslaugas netrūko. Ilgokai ieškojome tik psichologo", – komentavo N.Mockienė.

Mokykloje šiemet pradėjusi dirbti jauna psichologė, dar turinti ir keletą pamokų, į rankas gauna 1514 litų.

Krūvį lemia vaikai

P.Vileišio vidurinės mokyklos direktorė Dalia Lapėnienė atkreipia dėmesį, kad prieš keletą metų didžiausias deficitas mokyklose būdavo anglų kalbos ir informatikos mokytojai. Dabar padėtis keičiasi.

"Darbo ieško net ir tie specialistai. Matyt, įtakos turi didėjantys atlyginimai", – svarstė mokyklos vadovė. Mokytojų darbo vietas, pasak direktorės, lemia mokinių skaičiaus mažėjimas. Į P.Vileišio vidurinę kiekvieną rugsėjį ateina 30–40 vaikų mažiau, nei jų buvo prieš metus. Tad mokyklos vadovams tenka gerokai koreguoti mokytojų darbo krūvius.

Savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus interneto svetainėje užsiregistravę 140 darbo ieškančių pedagogų. Net 20 iš jų – kūno kultūros mokytojai, 14 – pradinio ugdymo specialistai, 10 – dailės pedagogų, 10 – lituanistų, 8 – istorikai, 6 – germanistai ir kt.
"Iš Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos teko išeiti ne savo noru. Klasės, kuriose dėsčiau, buvo sujungtos ir man nebeliko pamokų", – guodėsi 24 metų pedagoginio darbo stažą turinti lituanistė Laimutė.

Sporto pedagogų nelaukia

Pradinio ugdymo mokytoja Virginija Lukošienė bedarbe tapo reorganizavus "Animos" pagrindinę mokyklą. Mokytoja yra nusivylusi Švietimo ir ugdymo skyriaus pažadais surasti darbą, nebesitiki, kad vėl galės mokyti pradinukus.

Prityrusiai anglų ir lietuvių kalbos specialistei Laimutei Kasiulienei mieste irgi nepavyko gauti darbo. Ji, įsidarbinusi vienoje rajono mokyklų, į darbą kasdien važinėja 20 kilometrų.

Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) absolventė Inga Gencerevičiūtė kalba atvirai: darbo pagal specialybę tikriausiai teks atsisakyti, nes jo nesiseka rasti. Sporto edukologijos fakultete bakalauro studijas prieš metus baigusi absolventė iki šiol neturi galimybės dėstyti mokykloje, nors darbas jai patiktų. Magistrantūroje besimokanti mergina abejoja, ar sulauks pasiūlymo dėstyti kūno kultūrą ir gavusi magistrės diplomą.

Kaime dirbti nenori

Prieš dvejus metus LKKA tinklinio trenerės diplomą gavusi Indrė Kumetaitė irgi nusivylusi darbo paieškomis mokykloje. "Kad ir kur kreipčiausi, man paaiškina, kad kūno kultūros mokytojų ir taip per daug. Siūlymas dirbti vaikų darželyje manęs netenkino", – prisipažino pedagogės diplomu kol kas negalinti pasinaudoti jauna specialistė.

LKKA sporto edukologijos fakulteto Kūno kultūros katedros vedėja docentė Vida Volbikienė pripažįsta, kad iš tiesų ne visi akademiją baigę absolventai dirba pagal specialybę.

"Dauguma nori įsidarbinti mieste, o čia darbo vietų trūksta. Rajonų mokyklose kūno kultūros mokytojai laukiami, bet jaunimas ten vykti nenori", – pasakojo katedros vedėja. Pavasarį edukologų diplomai buvo įteikti 150 absolventų, bet kiek jų dirba pagal specialybę, fakulteto profesūra nežino.

Faktai ir skaičiai

Rugsėjo mėnesį Kauno mokyklose buvo laisvi 6 pedagogų, 2 būrelių vadovų ir 4 psichologų etatai.

Pastaruoju metu darbo ieško 140 pedagogų, tarp jų daugiausia – kūno kultūros specialistų.

Nuo rugsėjo 1 d. 15 proc. padidinus atlyginimus, maksimalų darbo krūvį turintis mokytojas metodininkas be atskaitymo uždirba 2980 Lt.
Vyresniojo mokytojo atlyginimas – 2500 Lt.
Aukštosios mokyklos diplomą įgijusio, bet kvalifikacinės kategorijos dar neturinčio pedagogo uždarbis – 1500–1700 Lt.