Šąlant orams daugiabučių gyventojai praranda ramybę ir saugumo jausmą: jų namų laiptinėse kuriasi benamiai.
Dienas jie leidžia pigiu vynu šildydamiesi turgelių prieigose, naktimis išsibarsto po aplinkinių daugiabučių laiptines. Kartais prieglobstį randa namų sandėliukuose. Tokia benamių bedalių elgetų kasdienybė, kurią neretai papildo gyventojų pagrūmojimai ir grasinimai iškviesti policiją.
„Dėl vieno perėjūno turėsime keisti laiptinės durų kodą, nors, žinoma, jis netruks jį sužinoti. Rūsį, bijodami, kad padegs, jau užkalėme. Tačiau iš laiptinės niekaip neiškrapštome – nespėjai apsisukti, jis jau čia. Ir ką mums daryti? Laiptinėje dergiama: viename aukšte pridirba „didelį“, kitame – „mažą“. Įžengi per slenkstį ir pirmiausia tvoskia tokia prakaito smarvė, kad pykina. O kur dar rusiško tabako aromatas!“ – tūžo sostinės Antakalnio gatvės 116 namo gyventojas Juozas Bartusevičius.
Nusivylė pareigūnų darbu
Laiptinėje nakvojantį vyriškį gyventojai atvirai vadina alkoholiku ir psichiniu ligoniu.
„Tokiam net į „snukį“ negali duoti. Stengiamės elgtis žmoniškai, bet mūsų kantrybė irgi ne geležinė. Prieš kelerius metus suremontavome laiptinę ir tikrai nesitikėjome, kad turėsime tokių problemų. Valytojų nesamdome, viską tvarkome patys. Tai kaip nepyksi, kai reikia išmatas valyti, jas smėliu užpilti“, – piktinosi laiptinės gyventoja Ragina Sabaliauskaitė.
Į susirinkimą dėl vadinamosios benamio problemos susirinkę žmonės buvo suirzę. Sako, jų bėdų policija irgi neišsprendžia. Atvykę pareigūnai esą net protokolo nesurašo.
„Tiesiog išveda iš laiptinės ir paleidžia, o tas kur buvęs, kur nebuvęs grįžta“, – kalbėjo policijos darbu nusivylę vilniečiai.
Į nakvynės namus – nenoriai
Su gyventojų skundais susipažinęs Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato tyrėjas Valdas Anulevičius buvo lakoniškas: „Policija irgi nevisagalė.“
Pareigūnai esą priverstinių priemonių imasi atsižvelgdami į aplinkybes: jei lauke šalta ir kyla pavojus benamio gyvybei, jis nuvežamas į nakvynės namus.
„Tačiau taip iš esmės problema neišsprendžiama, o daugiau nieko padaryti negalime, nebent privataus kaltinimo tvarka gyventojai kreiptųsi į teismą ir bandytų įrodyti, kad nepageidaujamas asmuo pažeidžia viešąją tvarką, kelia grėsmę, triukšmauja. Teismas tada galėtų taikyti, tarkime, laikinojo apribojimo tvarką ir neleisti tam asmeniui artintis prie konkretaus namo ar laiptinės“, – aiškino V.Anulevičius.
Policijos pareigūnas atkreipė dėmesį, kad benamiai į nakvynės namus dažniausiai vyksta nenoriai.
„Nakvynės vietų mieste tikrai yra pakankamai. Nė vienas benamis, net neturėdamas jokių asmens dokumentų ir prašymų, neišvaroas, – tikino miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Laiconienė. – Net ir girti ar nuo kitų medžiagų apsvaigę benamiai gali ateiti į visą parą veikiančią tarnybą.“
Žmonės jaučiasi neginami
Nė viena tarnybų benamių nevilioja, nes ten privalu laikytis vidaus taisyklių, atsižvelgti į kitų žmonių poreikius. Pavyzdžiui, kambaryje gyvenant keturiese reikia susitarti, kokiu metu išjungti šviesą.
Nakvynės namuose „nepasišakosi“: peštynės greitai numalšinamos, o mušeikos išvejami į gatvę. „Be to, jei esi darbingo amžiau žmogus, dieną turi eiti ieškoti darbo – nakvynės namuose tavęs niekas nelaikys“, – pridūrė R.Laiconienė.
Tačiau Antakalnio gatvės 116 namo gyventojai benamių socialinėmis garantijomis nesirūpina. Jiems neramu dėl savo saugumo.
„Jei nei valdžia, nei savivaldybė mūsų nesugeba apginti, mes daugiau neisime balsuoti. Susitvarkysime savo nuožiūra, bet tegul nuo mūsų atstoja ir prieš rinkimus po butus nevaikščioja“, – tvirtas nuostatas vieningai deklaravo gyventojai.
Naujausi komentarai