„Summa summarum žiūrint į pajamas, ką miestas surinks, mes liekame tame pačiame pajamų surinkimo lygyje, kaip ir 2025 metais, pritaikius šitus mažesnius tarifus, nuolaidas ir pagalbą verslui“, – Eltai antradienį sakė Vilniaus meras.

„Šiemet mūsų (NT mokesčio surinkimo – ELTA) plane yra 67 mln. eurų, čia bendrai iš viso nekilnojamojo turto mokesčio“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Pasak mero, savivaldybė neketina uždirbti iš verslui išaugusių NT verčių, nors poreikis biudžeto išlaidoms tik auga.

Anot jo, praradimus kitąmet kompensuoti planuojama didesniu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimu, mažesnėmis administracinėmis išlaidomis, taip pat atsakingiau planuojant išlaidas, mažiau finansuojant ne pirmos svarbos projektus, perskirstant savivaldybės įmonių dividendus.

„Tai nėra lengvas sprendimas, bet tikrai norime, kad verslai tą visą mokestinę naštą išgyventų“, – tikino V. Benkunskas.

Kaip Eltai nurodė savivaldybė, Vilniaus miesto tarybai bus siūloma nuo kitų metų komerciniam NT taikyti 0,5–0,85 proc. mokesčio tarifus, kai šiuo metu apmokestinimas galioja 0,7–1 proc. ribose.

„Išgirdome nuogąstavimus iš verslo, kad dėl netobulos ir labai stipriai kritikuotinos administravimo sistemos, kad vertės Registrų centre yra perskaičiuojamos kas 5 metus ir dėl to kyla viso tos šoko bangos, (…) tą šoko bangą dėl iškilusių verčių esame pasiruošę miesto biudžeto sąskaita šiek tiek amortizuoti“, – sakė V. Benkunskas.

Kitąmet Vilniuje taip pat siūloma nespręsti dėl pagrindinio gyventojų būsto apmokestinimo – tokiu būdu pirmas būstas būtų apmokestinamas 0,1 proc. tarifu, jeigu vertė siekia mažiausiai 450 tūkst. eurų (bendrasavininkiams – 900 tūkst. eurų).

Mokestis būtų taikomas tik vertei, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį.

„Iš esmės apmokestinimas gyvenamojo turto, net ir prabangaus gyvenamojo turto, Vilniaus atveju bus mažesnis ir pagrindinė žinia, kad vilniečių didžioji dauguma už savo pirmąjį būstą nemokės“, – teigė V. Benkunskas.

Taip pat siūloma iki 5 proc. didinti dabar galiojantį 3 proc. apmokestinimą apleistam ir neprižiūrimam turtui.

„Tai yra priemonė, kuri gali padėti išjudinti visas piktžaizdes, apleistas statybas ir neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą“, – tikino Vilniaus meras.

Vilniuje dabartiniai tarifai galioja nuo 2021 m. – viešbučiams, poilsio, maitinimo, kultūros, sporto ir mokslo paskirties patalpoms taikomas 0,7 proc. tarifas, savivaldybė siūlo jį sumažinti iki 0,5 proc.

Visam kitam komercinės paskirties turtui (pavyzdžiui, administracinėms bei prekybos paskirties patalpoms ir pastatams) dabar taikomas 1 proc. NT mokestis – jį siūloma mažinti iki 0,85 proc.

Preliminariai savivaldybė skaičiuoja, kad sąlygas atitinkančių NT objektų, už kuriuos reikėtų mokėti mokestį, Vilniuje yra apie 1,1–1,2 tūkst.

Seimas birželį pakeitė įstatymą ir leido savivaldybėms pačioms spręsti dėl konkrečių tarifų pagrindiniam būstui 0,1–1 proc. intervale, taip pat – dėl komercinio NT apmokestinimo dabartinėse 0,5–3 proc. tarifų ribose.

Šis projektas Vilniaus miesto tarybą pasieks ateinančiame posėdyje kitos savaitės trečiadienį, prieš tai jį svarstys Ekonomikos ir finansų komitetas.

Sprendimą dėl komercinio turto apmokestinimo antradienį jau priėmė Kauno miesto savivaldybė, nuspręsta komercinį NT apmokestinti mažiausiu galimu 0,5 proc. tarifu (dabar – 1 proc. arba 0,7 proc.), apleistą turtą – 5 proc. tarifu (dabar – 3 proc.).

Nuo ateinančių metų Registrų centras perskaičiuos NT vertes, dėl ko mokestis kils didžiajai daliai turto valdytojų – skaičiuojama, kad naujos vertės bus 70-90 proc. didesnės.

Dėl to pavasario sesijoje Seimas ir nusprendė keisti gyventojų valdomo nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarką.

Dabar neapmokestinama riba visiems gyventojų NT objektams siekia 150 tūkst. eurų nuo bendros jų vertės, tarifai – nuo 0,5 iki 2 proc.

Pakeitimai taip pat numato apmokestinti antrą, trečią ir kitus gyventojų valdomus NT objektus 0,2–1 proc. ribose, priklausomai nuo vertės – bendra tokio turto vertė turėtų sudaryti mažiausiai 50 tūkst. eurų.

Komerciniam turtui taip pat bus taikoma papildoma 0,2 proc. NT mokesčio dedamoji, šios pajamos bus skiriamos į Valstybės gynybos fondą.

Pajamos iš pakeisto NT mokesčio gyventojų pirmajam būstui bus skiriamos į savivaldybių biudžetus, iš antrojo ir likusių NT objektų – į Gynybos fondą.