Bendrovė „Veikmė“, patikėjusi politikais, į nacionalinio stadiono statybas jau investavo dešimtis milijonų litų. Kas padengs nuostolius: kuo greičiau statyti raginusi Vyriausybė ar savivaldybė? Verslininkai nebetiki nei vienais, nei kitais.
Baigiasi trečias mėnuo, kai nacionalinio stadiono statybvietėje – kapų tyla. Daugybė darbininkų būdelių stovi nenaudojamos, tarp paraudonavusių geležies strypų kyšo nejudinamų kranų stiebai. Greitai ir jų neliks, nes įrangos nuomos sutartis baigiasi. Šią savaitę iš „Vilniaus kranų“ atvykę darbininkai dvi mašinas jau išsiardė ir išsivežė. Statybas vykdžiusios bendrovės „Veikmė“ valdybos pirmininkas Kęstutis Maksimavičius prognozuoja, kad vietoj laukto stadiono turėsime aptvertą betono ir geležies krūvą. Jo neguodžia nei Vyriausybės kartojamas pažadas kitą savaitę skirti lėšas, nei Vilniaus savivaldybės į teismus siunčiami skundai. Išskirtiname interviu „Vilniaus dienai“ K.Maksimavičius teigė nesitikėjęs, kad šalies vizitine kortele laikytas stadionas taps politinių kivirčų įkaitu.
– Kodėl ryžotės pradėti nacionalinio stadiono statybas neturėdami Vyriausybės žadėtų 200 mln. litų?
– Vyriausybė parengė nutarimą, kad iki 2009 m. birželio 25 d. stadioną būtina pastatyti. Sutarta, kad iš skirtų lėšų mums kas mėnesį bus mokama už atliktus darbus. Visi žinojo, kad objekto reikia. Net neįtarėme, kad nacionalinis stadionas taps politinių pamazgų kibiru.
– Atlikta darbų už 50 mln. litų, kurių didžiąją dalį investavo pati „Veikmė“. Sustojus darbams įmonė kiekvieną dieną patiria po 10 tūkst. litų nuostolių. Kaip ketinate pinigus susigrąžinti?
– Laukiame valdžios sprendimo. O ką daryti? Kreipėmės į savivaldybę, prašėme padengti nuostolius. Jeigu bus nuspręsta pinigų neskirti, galvosime ir apie galimybę juos išsiieškoti per teismus, o gal taikos sutartį pasirašysime.
Iš pradžių manėme, kad greitai sulaukę pinigų nuostolius padengti galėsime iš gauto pelno. Dabar tas lėšas turime atsinešti iš „namų“, o tokių pinigų neturime. Nuostolius turės dengti užsakovas – savivaldybė. Tačiau turime sulaukti konkretaus sprendimo. Kiek lauksime – nustatytos datos neturime. Laukėme 20 metų, palauksime dar.
– Iš pradžių Jūs minėjote, kad įmonė per dieną patiria 20 tūkst. litų nuostolių. Kodėl dabar įvardijama perpus mažesnė suma?
– Sustojus darbams sąnaudos mažėjo. Vasarį, kai sustojo statybos, aikštelėje buvo daug technikos, jos nuoma kainavo. Reikėjo mokėti už teritoriją nuo pašalinių žmonių juosiančią tvorą, apsaugą, apšvietimą, vandenį. Bet įranga pamažu išgabenama, todėl ir nuostoliai mažėja. Šią savaitę išvežėme du kranus, liko šeši. Nuo balandžio pabaigos dar nuostoliai sumažės, nes atsisakome visų kranų. Jeigu valstybė nuspręs stadiono statybų netęsti, aikštelėje liks tik apsauga, apšvietimas ir tvora.
– Statybos iš vietos nejuda jau trečias mėnuo. Kodėl dabar negalite palikti statybvietės, kol Vyriausybė pasiryš skirti žadėtus milijonus?
– Mes patys palikti aikštelės neturime teisės. Mums draudžia Statybos įstatymas ir pasirašyta sutartis. Jeigu valstybei nereikia stadiono, tegul priima tokį spendimą.
Supraskite – ne įmonei stadiono reikia, o valstybei, jos gyventojams. Stadionas būtų pritaikytas ne tik futbolo varžyboms, jame galėtų vykti koncertai, žmonės galėtų sportuoti, ilsėtis, pramogauti.
Kai ateis 2009 m., prasidės renginiai, kur Prezidentas pakvies svečius pažiūrėti, kaip žmonės šoka? Ar jie galvoja apie valstybės prestižą? Jeigu valstybei to nereikia, tegul Vingio parke tiesia laikraščius, užsienio prezidentai ant jų pasėdės ir išsiskirstys. Arba galime pasiūlyti tūkstantmečiui paminėti išsinuomoti stadioną Baltarusijoje.
– Jei šį mėnesį gautumėte iš Vyriausybės finansavimą, ar spėtumėte pastatyti stadioną iki numatytos datos – kitų metų birželio 25-osios?
– Dar spėtume. Per pusantro mėnesio galėtume pasamdyti darbininkus ir pradėti darbus.
Naujausi komentarai