Šeši iš dvylikos – lygiai pusė. Tik tiek pretendentų tapti sostinės taksi
vairuotojais vakar išlaikė privalomą profesinės kvalifikacijos įskaitą.

Kas antrą trečiadienį Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmuose renkasi grupelė visokio amžiaus vyrų. Jų kompaniją tik retkarčiais paįvairina viena kita moteris. Visų jų tikslas vienas – gauti taksi vairuotojo kvalifikacinės įskaitos išlaikymo pažymėjimą. Tik po to jie galės sėsti prie taksi automobilio vairo ir vežioti keleivius.

Pretendentai dirbti taksi vairuotojais į šį patikrinimą žvelgia nevienodai. Vieni savaitę studijuoja jiems prieš įskaitą pateiktą literatūrą, kiti kliūtį bando peržengti pasikliaudami tik sėkme.
„Ką skaitei?“ „Nieko.“ „Tai kaip išlaikysi?“ „Iš bendro išsilavinimo.“ Tokį trumpą dviejų pretendentų pokalbį prieš įskaitą nugirdo „Vilniaus dienos“ žurnalistas.
Perdėtas pasitikėjimas savo „bendru išsilavinimu“ neretai pakiša koją. „Vairuotojo pažymėjimą turiu jau trisdešimt metų, tačiau į klausimą apie automobilio stabdymo kelio ilgį negalėjau teisingai atsakyti. Kai toks ilgas vairuotojo stažas, viską prie vairo jau darai automatiškai, metrų ant asfalto neskaičiuoji“, – po įskaitos skundėsi vienas pretendentas.

Nuo istorijos iki psichologijos

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai šį egzaminą rengia pagal susitarimą su miesto savivaldybe, ji rūmams patikėjo taksi vairuotojų parengimo ir profesinės kvalifikacijos tikrinimo pareigas.
Įskaita – tai kompiuteriu atliekamas testas, sudarytas iš trisdešimties klausimų. Patikrinimas laikomas įveiktu, jeigu padaromos ne daugiau kaip šešios klaidos. Pirmą kartą į įskaitą galima ateiti pasirengus savarankiškai. Po pirmos nesėkmės ją galima perlaikyti dar du kartus.
Jei ir toliau pretendentas daro per daug klaidų, jam privalu baigti poros savaičių kursus, po jų vėl leidžiama laikyti įskaitą. Pirmas perlaikymas kainuoja 70 litų, visi kiti – po pusšimtį.
Prie kompiuterio atsisėdę būsimi taksi vairuotojai turi pademonstruoti, ar išmano miesto topografiją, ką žino apie miesto istoriją ir jo kultūros objektus, ar gali susikalbėti užsienio kalbomis, ar gerai moka Kelių eismo taisykles ir taksi paslaugas reglamentuojančius įstatymus. Į testą įtraukti klausimai iš lietuvių kalbos kultūros ir psichologijos sričių.

Moterys išlaiko iškart

„Daugelis tų klausimų iš esmės nėra labai sunkūs. Pavyzdžiui, reikia žinoti, kokiame miesto rajone yra viena ar kita gatvė, kada apkrikštyta Lietuva, kada paskutinį kartą rekonstruota Katedra, kokiose Vilniaus bažnyčiose vyksta pamaldos lenkų, ukrainų ar kitomis kalbomis. Reikia sugebėti angliškai ir vokiškai atsakyti klientui, jeigu jis klausia, kaip nuvažiuoti į vieną ar kitą vietą ir kiek jam tai kainuos“, – „Vilniaus dienai“ sakė Egzaminų komisijos pirmininkė Regina Petrukienė.
Ji pripažino, kad komisija atlaidžiai žiūri į lietuvių ir užsienio kalbų klaidas.
R.Petrukienė yra pastebėjusi, kad rusų ir lenkų tautybės pretendentams įskaitą laikyti sekasi sunkiau – koją kiša prastas lietuvių kalbos, kuria surašyti testo klausimai ir atsakymai, mokėjimas.
Moterys – tiesa, jų nėra daug – įskaitą dažniausiai išlaiko iš pirmo karto. Vyriausias egzaminuojamasis buvo 80-metis senukas, kuris testą taip pat įveikė iškart.

Penktą kartą nebandys

„Ar klausimai sunkūs? Na, Kelių eismo taisykles moku gerai, tačiau štai keli klausimai iš lietuvių kalbos – gėda prisipažinti – pasirodė sunkūs, reikėjo pagalvoti“, – sakė įskaitą išlaikęs 57 metų Edmundas.
Vyriškis padarė šešias klaidas ir buvo vos per plauką nuo antros nesėkmės – pirmą kartą įskaitos išlaikyti jam nepavyko. „Miestą reikia gerai pažinoti. Praėjusį kartą susipainiojau, kuriame rajone yra Tuskulėnų gatvė – Šnipiškėse ar Lazdynuose.“
Vieni vairuotojai, neperžengę kvalifikacinės įskaitos barjero, bando vis iš naujo. Kiti po kelių nesėkmių numoja ranka ir palaidoja sumanymą pradėti anaiptol nepelningą ir sunkią taksi vairuotojo karjerą.
54 metų Česlovui nepasisekė jau ketvirtą kartą. Po vakarykščio pralaimėjimo jis tvirtino daugiau nebebandysiąs laikyti įskaitos.
„Nesąmonė ta įskaita. Į testą įtraukti klausimai, kurių net nėra toje knygelėje, mums duotoje skaityti. Ką reikia žinoti taksistui? Iš kur paimti keleivį, kaip jį gražiai pasodinti ir nuvežti į reikiamą vietą. Viskas!“ – nusivylęs kalbėjo vyriškis.