Pereiti į pagrindinį turinį

Būti mokslininkui – gyvenimo būdas

2008-10-23 09:00
Būti mokslininkui – gyvenimo būdas
Būti mokslininkui – gyvenimo būdas / Tomo Černiševo nuotr. Pasirinkimas: molekulės mokslininką domina labiau nei kalendorinės šventės.

Spalio 23-ioji kalendoriuje pažymėta kaip Molekulės diena, tačiau daugelis mokslininkų to nė nežino. Molekulinių darinių fizikos laboratorijos vedėjo profesoriaus Leono Valkūno mintys sukasi apie įvairius projektus ir darbus. Apie Molekulės dieną jis išgirdo pirmą kartą.

Fizikas – daugiau kaip 40 metų

L.Valkūnui mokytis patiko dar mokykloje. Jam puikiai sekėsi ne tik tikslieji mokslai, bet ir muzika. Kai atėjo laikas stoti į universitetą, vyras ilgai dvejojo, kokią profesiją pasirinkti. "Norą muzikuoti nugalėjo susidomėjimas fizika", – jaunystės laikus prisiminė profesorius. 1967 m. jis įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. "Nuo tada visas mano gyvenimas yra susijęs su fizika", – šypsojosi mokslininkas.

Vyras mokėsi ne tik Vilniuje, bet ir Kijeve, įvairiuose projektuose dalyvavo ir kituose pasaulio miestuose. Būtent jis inicijavo molekulinių darinių ir fotosintezės tyrimus. 1992 m. profesorius pradėjo vadovauti Molekulinių darinių fizikos laboratorijai. Jos vedėjas yra iki šiol. Taip pat jau šešerius metus vadovauja Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedrai. "Taip ir blaškausi tarp universiteto ir laboratorijos", – sakė.

Mokslininkai žino, visuomenė – ne

Lietuvoje dirba daug gabių mokslininkų, tačiau L.Valkūnas mano, kad jų mažoka. "Lietuvoje trūksta ne tik fizikų, bet ir kitų sričių mokslininkų. Nors įvairios mokslo sritys yra be galo įdomios, atlyginimai dar maži. Kitose šalyse mokslininkų darbas mokamas geriau", – pasakojo profesorius. Lietuvoje jaunieji moksliniai bendradarbiai uždirba nuo 1,5 iki 2 tūkst., vyriausieji – 4,5 tūkst. ar daugiau litų per mėnesį.

Mokslininkams kyla labai daug klausimų, į juos reikia ieškoti atsakymų. Dirbama nuolat.

"Šiuo metu pasaulyje vyksta didžiuliai atradimai. Visuomenė apie juos nieko nenutuokia. Bet taip buvo visada. Juk prieš 20 ar 30 metų niekas nežinojo apie skystųjų kristalų ekranus. O jie buvo kuriami būtent tada", – kalbėjo fizikas. Žmonės domisi tik tuo, ką galima pritaikyti. Mokslu susidomima, kai apie naujus išradimus paskelbiama viešai, kai jais gali naudotis masės.

Labiausiai sudomino elektra

Ypač didelio visuomenės dėmesio mokslas sulaukė dar XVIII a. pabaigoje, kai atsirado elektra. "Žmonės galvojo, kad elektra gali prikelti mirusiuosius. Tais laikais kiekvienas save gerbiantis turtingas žmogus namuose įrengdavo elektros laboratoriją", – šypsodamasis pasakojo L.Valkūnas.

Dabar mokslas reikalingas visur. Tai ir medicina, ir farmacija, ir įvairios technologijos, ir gamta, ir visos kitos sritys. Ypač aktualu tirti molekules. "Juk viskas yra molekulės. Visuomenė nebeįsivaizduoja gyvenimo be mažyčių mobiliųjų telefonų, kompiuterių, fotoaparatų ir daugybės kitų dalykų. Juk visa tai atsirado tik dėl mokslo", – sakė fizikas.

L.Valkūnas neįsivaizduoja savo gyvenimo be mokslo. Matuoti, skaičiuoti, pritaikyti, keliauti po įvairias konferencijas, rengti projektus, bendrauti su viso pasaulio mokslininkais tapo vyro gyvenimo būdu. "Kai patenki į šį ratą, negali ištrūkti. Jei nors kiek atitrūksti nuo naujienų, iškrenti iš mokslininkų bendruomenės", – paaiškino fizikas.

Mokslininko dienotvarkė

6.30 val.

Rytas. L.Valkūnas keliasi anksčiau, kad nereikėtų skubėti. Į darbą rengiasi pamažu.

9 val.

Pradžia. Prasideda darbo diena. Vienomis savaitės dienomis profesorius vyksta į laboratoriją, kitomis Vilniaus universitete skaito studentams paskaitas.

12 val.

Pietūs. Visada pietauja vidurdienį. Universitete eina į darbuotojams ir studentams skirtą valgyklą. Laboratorijoje dažnai valgo iš namų atsineštą maistą.

16–18 val.

Pabaiga. L.Valkūnas stengiasi išvengti mieste susidarančių automobilių spūsčių, todėl darbą palieka 16 arba 18 val. Dažniausiai važiuoja namo.

19 val.

Namai. Grįžęs mokslininkas vakarieniauja, bendrauja su namiškiais, rengiasi paskaitoms arba darbo projektams. "Mėgstu dirbti ir namie", – sakė fizikas.

23 val.

Miegas. Miegoti stengiasi visada eiti tuo pačiu metu. Tik tada ryte jaučiasi pailsėjęs ir žvalus.

Mokslininkai švenčia

Rugsėjo 1 d. – Mokslo ir žinių diena

Spalio 23 d. – Molekulės diena

Lapkričio 10 d. – Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų