Lietuvoje viešintis Danijos karališkojo sosto įpėdinis princas Frederikas vakar vakare apsilankė Valdovų rūmuose, kur jo garbei buvo surengta iškilminga vakarienė kartu su Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi, Danijos aplinkos apsaugos, energetikos ir statybos ministru Martinu Lidegardu (Martin Lidegaard), kitais aukštais pareigūnais ir verslininkais. Per pastaruosius 400 šimtus metų tai antras Danijos princas ir trečias šios šalies karališkosios šeimos atstovas, viešintis Valdovų rūmuose.

„Nuo pirmojo Danijos princo apsilankymo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje praėjo bemaž 400 metų, o ši graži abiejų šalių vadovų bendravimo tradicija tęsiasi iki šiol ir ji toliau plėtojama: tai patvirtina prieš kelerius metus įvykęs Danijos karalienės Margaretės II, o dabar – ir princo Frederiko apsilankymas atkurtuose Valdovų rūmuose“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Danijos princo vizito metu prisimintos istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Danijos Karalystės sąsajos. Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1643 m. gruodžio 9 d. į Vilnių buvo atvykęs princas Valdemaras Kristijonas (Valdemar Christian), Danijos karaliaus Kristijono IV (Christian IV) sūnus. Čia jis buvo iškilmingai priimtas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos rūmuose, taip pat jo garbei surengtas asmeninis priėmimas, kuriame dalyvavo ir karalienė bei didžioji kunigaikštienė Cecilija Renata Habsburgaitė (Cecilia Renata Habsburg).

Baigiantis kelių dienų vizitui, Danijos princas Valdemaras Kristijonas dalyvavo ir medžioklėje netoli Verkių. Yra išlikę duomenų, kad šios medžioklės metu lokys grybštelėjo svečio žirgui koją taip, kad šis net pašoko. Tačiau netrukus lokys buvo sugautas.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus dr. V. Dolinsko teigimu, jau anksčiau buvo planuojama įamžinti XVII a. įvykusį Danijos princo Valdemaro Kristijono vizitą Valdovų rūmuose jo portreto kopiją pakabinant vienoje iš trečiame muziejaus aukšte esančių menių. Mat Valdovų rūmuose jų klestėjimo epochoje (XVI a.–XVII a. pirma pusė) yra buvusi užsienio valstybių valdančiųjų asmenų portretų galerija. Neatmetama galimybė tai padaryti vienoje iš antikamerų, kurioje šiandien lankėsi ir vakarieniavo Danijos princas Frederikas. Taip būtų pagerbta ir 2009 m. liepos 6 d. atkurtų, bet iki galo neįrengtų Valdovų rūmų simbolinio atidarymo ceremonijoje dalyvavusi Danijos karalienė Margaretė II (Margrethe II).

Apie Lietuvos ir Danijos ryšius byloja ne tik čia lankęsi valdovai, bet ir rūmų statybai naudotos medžiagos – yra žinoma, kad XVII a. pradžioje, norint nusipirkti ir jūra iš įvairių Europos kraštų parsigabenti smiltainio, kalkakmenio bei marmuro rūmų statybai, reikėjo gauti Danijos karaliaus Kristijono IV leidimą. Todėl Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Vaza susirašinėjo su šiuo Danijos valdovu, o akmenį turėjo nupirkti tam specialiai pasamdytas Vilhelmas Martensas (Wilhelm Martens), kilęs iš Nyderlandų. 1614 m. jam buvo įteiktas rekomendacinis laiškas, adresuotas Danijos karaliui Kristijonui, o 1618 m. V. Martensas, gavęs Danijos valdovo rekomendacijas, vyko į Gotlandą pirkti smiltainio. Atkuriant Valdovų rūmus, Gotlando smiltainio kasyklos jau buvo nebenaudojamos, tačiau jas valdanti Švedija sudarė visas sąlygas, kad atkūrimo darbams būtų panaudotas būtent šių kasyklų smiltainis.

Tęsdamas ir plėtodamas Lietuvos ir Danijos bendradarbiavimą, Valdovų rūmų muziejus mezga ryšius ir su šios šalies kultūros institucijomis. Itin glaudžius santykius palaiko su Danijos Rosenborgo karališkosios pilies muziejumi. Jo direktorius Niels-Knud Liebgott 2004 m. yra lankęsis Lietuvoje, čia dalijosi patirtimi, taip pat skaitė viešą pranešimą „Rosenborgo pilis: nuo karališkosios rezidencijos iki šiuolaikinio muziejaus (istorija ir vadyba)“, buvo oficialus Valdovų rūmų atkūrimo konsultantas. Ateityje, bendradarbiaujant su šiuo muziejumi, Valdovų rūmuose planuojama surengti tarptautinę parodą „Istorinio sidabro kolekcija iš Danijos Rosenborgo karališkosios rezidencijos rinkinių“, vykdyti kitus bendrus muziejinius projektus.