Dalis Kauno pilies turėtų būti atstatyta birželį, tačiau aistros vis dar nerimsta. Projektą ir jo autorių Kęstutį Mikšį užsipuolė ir Pilių mokslinė taryba. K.Mikšys atkerta, kad daugiau derybų nebebus.

Pilis ar kaimo sodyba?

Pilies atkūrimo projektą ir kelis jo sprendinius svarsčiusios Pilių mokslinės tarybos išvados negailestingos. Tarybai priklausantys architektai, istorikai ir archeologai teigia, kad į Kauno pilies atstatymą pažvelgta atmestinai, nepasinaudojus nei visais įmanomais istoriniais šaltiniais, nei užsienio patirtimi.

"Pilyje atmosfera bus kaip kaimo turizmo sodyboje", – rėžė kartu su Pilių mokslinės tarybos nariais susitikime su Kauno vadovais dalyvavęs Lietuvos restauratorių sąjungos pirmininkas Rimantas Gučas.

Daug metų vykusios diskusijos dėl Kauno pilies atstatymo naują stadiją pasiekė beveik prie metus, kai buvo paskelbta, kad tvirtovės dalis bus atstatoma pagal K.Mikšio projektą. Autoriui ir jo idėją palaikančiai savivaldybei bei architektams teko atlaikyti didelį draugijos "Pilis" puolimą. Draugija kategoriškai pasisakė prieš ažūro plytas ir kitus elementus, kurie neprimins senovinės pilies.

Projekto užtarėjai tvirtino, kad nėra išlikusių jokių istorinių šaltinių, kurie atskleistų, kaip pilis atrodė. Todėl atstatyti kažką panašaus į buvusią pilį ir atstatytą dalį pristatyti kaip protėvių palikimą negalima.

Pilių mokslinė taryba teigia, kad nueita lengviausiu keliu. Istoriniai tyrimai apsiribojo vietiniais šaltiniai. Be to, jie tyrinėti pilies liekanų konservavimo, o ne atstatymo tikslais. Todėl pakankamai dėmesio buvo skirta ne visoms istoriniuose šaltiniuose atkapstytoms detalėms.

Aukoja eksperimentamas

"Mes turime tik penkias pilis. Ir viena jų aukojama architekto K.Mikšio eksperimentams. Arba darome gerai, atkuriame taip, kaip buvo, arba nekišame rankų", – kalbėjo tarybos pirmininkas Napoleonas Kitkauskas.

Tarybos nariai teigia, kad konfliktas nebūtų taip suvešėjęs, jei K.Mikšys nebūtų toks storžievis ir ieškotų kompromiso. K.Mikšys tvirtina daugiau nusileisti negalintis.

Pilių mokslinė taryba pažymi, kad galėtų susitaikyti su šiek tiek patobulintu tarybai pateiktu trečiuoju pilies vizualizacijos variantu, kuriame numatyta įrengti šaudymo angas. Tačiau K.Mikšys teigia neketinantis šiam variantui pritarti ir sako jį padaręs tik norėdamas įsiteikti.

"Čia jau ne trečiasis, o devintasis variantas. Iki tiek nuėjau pataikaudamas, bet apie tokio varianto įgyvendinimą net kalbėti būtų nepadoru", – aiškino architektas.

K.Mikšys pasakojo, kad niekas net nežino, kur buvo šaudymo angos, o visą pilį jo darbo kritikai nori padaryti skolindamiesi elementus iš kitų pilių. Todėl, atstatant dalį pilies, apie istorinį darbų aspektą net neverta kalbėti, o reikia žiūrėti į urbanistinę estetiką.

Grasina atimti pinigus

Mažiau ginčytis ir daugiau veikti skatina ne tik K.Mikšio projekto užtarėjai, bet ir Finansų ministerija. Jos Tarptautinės finansinės paramos koordinavimo skyrius aiškiai pasakė, kad piliai atstatyti skirti Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinio mechanizmo pinigai turi būti panaudoti iki metų pabaigos. Iki to laiko dar reikės sutvarkyti begalę dokumentų, todėl statybas reikia baigti už kelių mėnesių. Kitu atveju prireiks grąžinti ne tik likusias, bet ir išleistas lėšas.

"Mes esame šantažuojami, kad negausime pinigų, bet iš patirties žinau, kad, pavyzdžiui, patys vertingiausi vargonai yra ten, kur nebuvo pinigų jiems sunaikinti. Reikia nedelsiant nuo rytojaus imtis archeologinių ir istorinių tyrimų ir viską padaryti taip, kai reikia", – kalbėjo R.Gučas.

Ginčą spręs ir teismas

"Kur jie visi buvo prieš 15 metų? Visų atgijo patriotiniai jausmai, kai projektas vykdomas ir iki jo pabaigos liko nebedaug laiko", – ant kritikų pyko K.Mikšys.

K.Mikšys sakė kritikams daugiau nebenuolaidžiausiąs ir su jais nebesitarsiąs, nes pačiam pirmajam jo projektui pritarė labai daug kompetentingų organizacijų.

"Jeigu aš padarysiu taip, kaip liepia "Pilies" draugija, turėsiu atsiprašyti Kultūros vertybių paveldo departamento, Architektų sąjungos ir Kultūros ministerijos. Tokiu atveju, ką man jiems pasakyti: vyrai atsiprašau, aš dariau nesąmonę?" – kalbėjo K.Mikšys.

Prieš metus K.Mikšys švytėjo, nes gavo realią galimybę prisiliesti prie pilies atstatymo. Jos viziją architektas nešiojosi ne vieną dešimtmetį. Tačiau sulauktas didelis pasipriešinimas entuziazmui pakirpo sparnus.

"Koks velnias mane nešė į tą galerą?" – nusijuokė architektas.

Po prieš gerą savaitę vykusio posėdžio su Kauno architektais K.Mikšys dailina paskutinę pilies vaizdo viziją. Ji bus tarpinis variantas tarp dviejų vizualizacijų, kurios Pilių mokslinei tarybai neįtiko. Todėl kompromiso rasti greičiausiai nebepavyks. Kitos projekto oponentų ir miesto valdžios derybos turėtų įvykti mažiau nei už dviejų savaičių, tačiau karo kirvis jau iškastas – kitą savaitę teisme bus svarstomas projekto priešininkų prašymas sustabdyti piliai atstatyti išduotą statybos leidimą.