Iki koncesijos derybų dėl Kaune statomos arenos pabaigos liko mažiau nei dvi savaitės, tačiau abi derybininkų pusės entuziazmu dėl sėkmingos sandorio baigties netrykšta.
Tęsiasi du mėnesius
Kauno miesto savivaldybės ir Nemuno saloje statomų pramogų ir sporto rūmų valdymo konkursą laimėjusio konsorciumo atstovai prie derybų stalo sėdo prieš du mėnesius.
Tada miesto meras Andrius Kupčinskas pareiškė, kad verslininkai už arenos valdymą kasmet nori gauti po tris milijonus litų, o miestas tikisi nemokėti nieko. Po pirmojo susitikimo derybininkai neslėpė pakilios nuotaikos, o verslininkai tikino, kad atidžiai peržiūrės pasiūlymą, ir neabejojo, jog sugebės išlaidas ir koncesijos mokestį gerokai sumažinti.
Derybininkai susitikdavo kas vieną ar dvi savaites, nuolat susirašinėjo, tačiau, artėjant darybų pabaigai, entuziazmu dėl sėkmingos jų baigties nebetrykšta.
Kliudo nustatytos ribos?
Kalbama, kad investicinį arenos projektą įvertinusios ES institucijos apribojo koncesijos mokestį – jis turėtų būti daugiausiai vienas milijonas litų per metus.
"Savivaldybė negali būti taip įsprausta, kad negalėtų padaryti jokio judesio, bet investicinis projektas į Briuselį išsiųstas su maždaug tokiomis sumomis. Be to, manau, kad milijonas – rimta derybinė suma", – kalbų nei patvirtino, nei paneigė savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.
Arenos koncesininkas ją valdytų 25 metus. Per juos koncesininko investicijos turėtų siekti keliasdešimt milijonų, todėl milijoną litų per metus siekiantis koncesijos mokestis šių išlaidų nekompensuotų.
"Kauno diena" ne kartą rašė, kad tokio dydžio arenos Rytų Europoje sunkiai išsilaikydavo ir pačiais geriausiais laikais.
Dar tikisi susitarti
Derybose dalyvaujančio konsorciumo atstovai kol kas pavojaus varpais neskambina, bet derybas komentuoja šykščiai ir pripažįsta, kad jos vyksta ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi.
"Mūsų tikslas – kad arena pradėtų veikti kuo greičiau, nes "Žalgiriui" būtini modernūs sporto rūmai. Negalime prisiimti įsipareigojimų remti "Žalgirį" ir išlaikyti būsimą komandos namų areną", – sakė "Žalgirio" valdybos narys Remigijus Jurgelaitis. "Konsorciumas į areną per pirmus metus siūlo investuoti 20 mln. litų. Manau, kad miesto vadovai supras, jog sunkmečiu nebūtų protinga atsisakyti tokios investicijos", – pridūrė jis.
Jei derybininkams nepavyktų susitarti, savivaldybė turėtų skelbti naują arenos valdymo konkursą, tačiau pavasarinė patirtis rodo, kad išgirdę valdymo sąlygas iš susižavėjimo nealpsta nei Lietuvos, nei užsienio investuotojai. "Kauno Žalgirio rėmėjo" ir asociacijos "Kauno futbolo ir beisbolo klubas" konsorciumas buvo vienintelis arenos valdymo konkurso dalyvis.
Naujausi komentarai