"Tremtinys" yra savaitraštis, nuo 1988 m. nepakeitęs pavadinimo, leidėjo, savo tikslų, nepriimantis reklamos. Laikraštis šiomis dienomis pasirodė apvaliu skaičiumi – 1000 – pažymėtu numeriu.

Pasakiškas tiražas

1988 m. liepos 30-ąją Kaune įkūrus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio respublikinį klubą "Tremtinys", jo tarybos pirmininku tapęs Audrius Butkevičius, to paties klubo narė Birutė Nedzinskienė ir pirmasis "Tremtinio" redaktorius Jaroslavas Banevičius spalį pasirodžiusiame pirmajame rotoprintu padaugintame laikraštėlio numeryje rašė apie rengiamas pirmąsias ekspedicijas į buvusias tremties vietas, apie tremtinių palaikų sugrąžinimą į Lietuvą.

Būtent tame "Tremtinyje" Birželio 14-oji pirmą kartą įvardijama kaip Tautos gedulo diena, pranešama apie sovietinės valdžios sprendimą pradėti 1941–1952 m. iškeldintųjų iš Lietuvos reabilitaciją.

Laikraštyje, kurio tiražas anuomet buvo pasakiškas – siekė 50 tūkst. egzempliorių, buvo primenama apie stalinistų Lietuvoje įvykdytus nusikaltimus, siūloma juos drąsiai kelti viešumon, prieškario ir pokario metų kovas vadinti rezistencija, priešintis mėginimams trukdyti demaskuoti stalinizmo nusikaltimus.

Būsimi laikraščio numeriai parodė, kad "Tremtinys", klubui persiorganizavus į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą (LPKTS), drąsiai pasuko užsibrėžtų tikslų link.

Atsispyrė gundymui pinigais

"Būdavo, apsiverkdavau skaitydama tremtinių prisiminimus, o dabar, prabėgus dešimtmečiui, apsipratau, – pasakoja "Tremtinio" redaktorė Jolita Navickienė. – Gal todėl apsipratau, kad laiškai su prisiminimais plaukia iki šiol – juos vis spausdiname, nes Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia mūsų projektą "Lietuvos laisvės kovų, tremties ir tautos netekčių atspindžiai". Jį mes realizuojame savaitraštyje, spausdindami prisiminimus, ekspedicijų, tyrimų, istorinės praeities įvykių analizes."

"Tremtinio" spalvotas 1000-asis numeris liko ištikimas minėtoms ir šiandienos aktualijoms. Laikraštį iki šiol prenumeruoja ne tik Lietuvoje, bet ir Kanadoje, JAV, Australijoje, įvairiose Europos šalyse, Rusijoje, kur yra kovai už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę, kitai specifinei laikraščio tematikai neabejingų žmonių. Beje, kova už laisvę ir nepriklausomybę, laikraščio leidėjų akimis, tęsiasi iki šiol.

"Tremtinys" nepriima jokios mokamos reklamos.

Linkėjimai modernėti

Anot Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Vido Mačiulio, sunku išleisti pirmąjį laikraščio numerį, tačiau dar sunkiau – 1000-ąjį. Žinomas žurnalistas palinkėjo redakcijai, kurioje su techniniu personalu tedirba keturi žmonės, ir ateityje nenuleisti aukštai pakeltos tiesos sakymo kartelės.

"Linkiu "Tremtinio" redakcijai išplėsti savaitraščio apimtį, paįvairinti turinį ir ryžtis jį suskaitmeninti, kad savaitraštis taptų vertinga paspirtis tiems, kurie ieško tikrų žinių apie Sąjūdžio laikų ir nepriklausomos Lietuvos svarbiausius įvykius", – sakė LPKTS pirmininkas dr. Povilas Jakučionis.

Aktyviai savaitraščiui rašanti profesorė Ona Voverienė palinkėjo, kad 1001-asis savaitraščio numeris taptų labiau visos tautos, o ne istorijos tribūna. Šis linkėjimas pasigirdo pačiu laiku, nes itin specifinė "Tremtinio" skaitytojų auditorija, bėgant dešimtmečiams, deja, kasmet tuštėja.