Šūksniai "Lietuva – lietuviams!", mūsų šalies vėliavos ir vyčiai, o šalia – ir kaukolė juodame fone, ir būrys Nepriklausomybės Akto signatarų. Vadinamųjų nacionalistų eitynės vakar baigėsi ramiai, tačiau provokacijų nebuvo išvengta.
Kai aukščiausi šalies vadovai, Seimo nariai, diplomatai rinkosi į mišias Arkikatedroje bazilikoje, prie Gedimino paminklo vakar vidurdienį pradėjo būriuotis eitynių "Už Tėvynę" dalyviai.
"Solidarizuokimės", – atvykęs prie būrio patriotiškai nusiteikusių jaunuolių ištarė Algirdas Patackas, Nepriklausomybės Akto signataras, ir ant rankos užsirišo šalies vėliavos spalvų raištį. Netrukus prie eitynių dalyvių prisijungė ir signataras Zigmas Vaišvila, pasirodė Romualdas Ozolas, Seimo nariai Petras Gražulis, Kazimieras Uoka, Gintaras Songaila.
Po valandos beveik tūkstantis eitynių dalyvių pajudėjo Gedimino prospekto link, skanduodami "Lietuva – lietuviams!". Tačiau "procesijoje" buvo galima pastebėti ne tik trispalvių ar kitokios tautinės atributikos, bet ir vėliavų su kaukolėmis, taip pat skinheadų plakatą, skelbiantį: "Už gimtąją Lietuvą, rasę ir tautą."
Eitynių dalyviams pasiekus Gedimino prospektą, provokacijų vis dėlto neišvengta. Žygiuojančius pasitiko nedidelės Dariaus Pocevičiaus vadovaujamos anarchistais save vadinančios grupelės, laikančios plakatus: "Kovok už klasę, ne prieš rasę", "Vakar judenraus, šiandien – Lietuva – lietuviams".
Eitynių dalyviai su laikančiais plakatus tiesiog apsižodžiuodavo, tačiau renginiui įpusėjus, vienam iš protestuotojų pradėjus garsiai šaukti "Naciai!", teko įsikišti policininkams. Rėksnys su megafonu areštuotas.
Nepasisekė ir "Naujosios Kairės 95" aktyvistui Andriui Bielskiui. Šis žmonių koloną lydėjo nuo Katedros iki Lukiškių aikštės, laikydamas plakatą su užrašu "Fašizmui – ne". Supykę eitynių dalyviai užrašą išplėšė jam iš rankų.
Eitynių dalyvius supo gausios policijos pajėgos; jiems dar nepriartėjus pavieniai protestuotojai Gedimino prospekte buvo arba tiesiog nuvedami, arba apstojami policininkų.
Prie Genocido ir aukų muziejaus eitynių dalyviai stabtelėjo. Trumpas kalbas iš tribūnos rėžė Ričardas Čekutis, R.Ozolas, G.Songaila. Kalbėtojai kritikavo valdžią, nors renginio organizatoriai nuolat kartojo, kad šios eitynės – ne politinės.
Beje, žygiuotojus lydėjo ne tik minia smalsuolių, bet ir Seimo nariai, gerai visuomenei žinomi žmonės: parlamentaras Vytenis Andriukaitis, Goda Ferensienė, Žmogaus teisių centro direktorius Henrikas Mickevičius.
Komentarai
Vytenis Andriukaitis
Seimo narys, socialdemokratas
Liūdna buvo žiūrėti. Tai – karikatūra. Katedros aikštėje girdėjau šūkaliojant "duokim į dantis". Juoda vėliava su kaukole, balti raiščiai su svastika... Eitynės man pasirodė agresyvios. Pirmą kartą jas mačiau iš arti. Keista ir liūdna matyti prie žygiuojančių prisijungusius R.Ozolą, Z.Vaišvilą, A.Patacką. Gal žmonės ieško politinės nišos? Kuria rinkimų platformą? Tai pavyzdys, kaip bet kokiomis priemonėmis siekiama tikslų, tik tos priemonės – pačios žemiausios. Man buvo gėda per visą šitą renginį. Nejaugi jie nežino, ką reiškia balti raiščiai? Kuo tuomet R.Ozolas, skanduodamas "Lietuva – lietuviams!", skiriasi nuo V.Žirinovskio Rusijoje, kuris ragina vyti lauk emigrantus? Tai yra aiškus neapykantos kurstymas, neofašizmas arba vadinamasis paprastasis fašizmas.
Henrikas Mickevičius
Žmogaus teisių stebėjimo centro direktorius
Eitynes vertinčiau kaip politizuotas. Jų esmę atspindi du nešti transparantai: viename buvo užrašas "Šiandien gatvėje – rytoj Seime", taip pat kitas, kur minimi 1926-ieji, perversmo Lietuvoje metai. Tai atspindi organizatorių politinius tikslus: jei 1926-ieji jiems yra pavyzdys, kai neteisėtu keliu užimama valdžia, tai čia nėra ką ir pridurti. Beje, pakito eitynių įvaizdis: formos požiūriu jos nebuvo labai bjaurios, mažiau chuliganų, tačiau nerimą kelia jose dalyvavę žymūs politiniai veikėjai. Matyt, siekiama burti politinę jėgą, pasitelkiami Sąjūdžio veikėjai – tai yra įvaizdžio formavimas. Tenka tik apgailestauti, kad Sąjūdžio veikėjai, kūrę valstybę, prisišliejo prie jėgų, kurios Lietuvą supranta kaip "etnocentrišką" ir, regis, autoritariškai valdomą valstybę.
Julius Panka
Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadovas, vienas iš eitynių organizatorių
Eitynes vertinu pozityviai, viskas pavyko, džiaugiamės, kad policija gerai atliko savo darbą. Tie žmonės, kurie norėjo provokacijų, liko nieko nepešę. Kalbant apie tą daugumos pastebėtą vėliavą su kaukole, norėčiau tik informuoti, kad tai yra vienos iš subkultūrų kažkoks simbolis. Regis, ji vertintina kaip amžinybės simbolis, tad nieko bendro su SS, kuri naikino savo tautą, neturi. Plakatu, kuriame buvo minimi 1926-ieji, – tai yra perversmo data, – mes pabrėžiame, kad tas įvykis pakeitė mūsų valstybės raidą. Perversmas išsprendė daug tuo metu susikaupusių problemų: Lietuva pradėjo kilti ir ekonomiškai, ir kultūriškai. Su ta data siejame savotišką persilaužimą. Matome, kad ir dabar reikia tokio "persilaužimo". Tačiau, žinoma, manome, kad jis turi įvykti legaliu būdu, per rinkimus.
Naujausi komentarai