Kaip tinkamai valyti drabužį? Ką reiškia etiketėse pavaizduoti ženklai? Daugelis vilniečių, žiūrėdami į rutuliukais, kvadratais ir trikampiais išmargintas gaminio priežiūros korteles, ne juokais pasimeta.

Nukirpti etiketę – didelė klaida

Drabužio viduje prisiūta priežiūros kortelė – vienas svarbiausių dalykų. Be jos gaminys praranda pusę vertės. Kai nėra tiksliai nurodyta, kaip apdarą skalbti, valyti, lyginti ar džiovinti, jį lengva sugadinti. Už drabužių be etikečių valymą neatsako ir sostinėje veikiančios valyklos.

"Įsigiję naują prekę žmonės dažnai nukerpa etiketę. Tai viena didžiausių klaidų. Jei dėl etiketės drabužis nepatogus, nukirpkite ją, bet neišmeskite. Tik taip žinosite, kaip elgtis, kai drabužį reikės skalbti arba valyti", – patarė švaros centro "Joglė" direktorė Zita Žebrauskienė.

Dažnai klysta ir tie, kurie patys siuvasi drabužius ir perka medžiagas. "Pirkdami naują medžiagą prašykite pardavėjo priežiūros instrukcijos. Siuvėjai tokias etiketes privalo įsiūti drabužio viduje", – paaiškino Z.Žebrauskienė.

Dar viena klaida – sezoninius apdarus laikyti neišvalytus. Pasibaigus žiemai būtina sutvarkyti paltus, kailinius, megztinius ar kitokius drabužius, kurių neketinate nešioti šiltuoju metų laiku. Išvalytų arba išskalbtų jų neės kandys.

Klaidingos nuorodos

Prieš perkant drabužį reikėtų įdėmiai išanalizuoti medžiagos sudėtį ir gaminio priežiūros instrukciją. Pasitaiko, kad nuorodos etiketėse būna klaidingos. Dabar populiarūs drabužiai su įvairiomis puošmenomis: sagomis, karoliukais, blizgučiais ir t. t. Dažnai etiketėje būna nurodyta, kaip prižiūrėti medžiagą, o apie papuošalus jokios informacijos nėra. Būna ir taip, kad drabužio negalima nei skalbti, nei valyti. "Viena klientė atnešė striukę, už kurią sumokėjo daugiau kaip 700 litų. Apžiūrėjus išaiškėjo, kad nei valyti, nei skalbti jos negalima", – nusivylusią savo pirkiniu vilnietę prisiminė "Joglės" direktorė.

Dažnai su tokiomis bėdomis susidurianti Z.Žebrauskienė mano, kad visi prekybininkai turėtų gauti iš gamintojų patvirtinimą, jog drabužio sudėtis atitinka etiketėje nurodomus priežiūros ypatumus. "Būna net taip, kad vienoje pusėje parašyta, jog reikia valyti, o kitoje – skalbti", – pasakojo moteris.

Bene daugiausia klausimų žmonėms iškyla dėl pūkinių striukių valymo. "Jas galima ir skalbti, ir valyti. Tačiau plunksnos ir pūkai, esantys viduje, labai ilgai džiūsta. Neišdžiuvę jie pradeda pelyti, atsiranda dėmių ir kvapas. Todėl tokias striukes geriau nešti į valyklą. Ten jos bus išdžiovintos ir išpurentos specialia įranga", – patarė Z.Žebrauskienė.

Medžiagų ypatybės

Yra šimtai įvairių medžiagų pluoštų. Visi jie skirstomi į natūralius ir cheminius. Natūralūs pluoštai gali būti augalinės ir gyvulinės kilmės. Šias medžiagas prižiūrėti sunkiausia. "Nebalintas linas skalbiamas šviesėja, todėl jį geriau valyti. Atsargiai reikia elgtis ir su natūraliu šilku, vilna. Sušlapęs šilkas suglemba, praranda blizgesį ir greičiau susidėvi. O vilna skalbiama veliasi ir susitraukia", – apie skirtingas medžiagų ypatybes pasakojo švaros centro direktorė.

Cheminiai pluoštai skirstomi į dirbtinius ir sintetinius. Dirbtinių pranašumas – jie gaminami iš natūralios žaliavos. Tokios medžiagos ne taip veliasi, jas galima valyti ir skalbti. Sintetiniai pluoštai (kapronas, nailonas ir kt.) taip pat nesivelia ir nesitraukia. Jei medžiaga mišri, reikia žiūrėti jos sudėtį. Valyti drabužį reikėtų pagal instrukcijas medžiagos, kurios sudėtyje daugiau.

Z.Žebrauskienė atkreipia dėmesį į tai, kad veltis ir burbuliuotis linkę audiniai, kurių sudėtyje yra vilnos, akrilo ar kitų pūkuotų medžiagų. Išskalbus iš jų siūtus apdarus geriausia nurinkti visus pūkus. Tuomet jie velsis mažiau. Taip pat svarbu žinoti, kad medžiagos, kurių sudėtyje yra elastano, gali pradėti trūkinėti, išlenda mažos baltos gumytės.