„Ateinančią savaitę mus aplankys Vokietijos kancleris“, – žurnalistams Šalčininkų rajone, Rūdninkuose, sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas teigė su kancleriu aptarsiantis Vokietijos planus stiprinti savo karines pajėgas Lietuvoje.

Taip jis kalbėjo paklaustas, ar yra užtikrintas, jog NATO šalių vadovai birželį apsispręs Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotus tarptautinius batalionus didinti iki brigados dydžio vienetų.

„Aš manau, kad mes surasime formuluotes, kurios mums leis dirbti su valstybėmis, kurios yra specialiai įsipareigojusios Lietuvai“, – teigė prezidentas.

Pasak jo, pirmiausia tai yra Vokietija, nes ji vadovauja šalyje dislokuotam sąjungininkų batalionui.

Aš manau, kad mes surasime formuluotes, kurios mums leis dirbti su valstybėmis, kurios yra specialiai įsipareigojusios Lietuvai.

G. Nausėdos teigimu, NATO šalių pozicijos dėl batalionų auginimo iki brigadų skiriasi, tačiau yra „bendras suvokimas, kad grėsmė egzistuoja, kad privalome rengtis“.

„Tai nuteikia mane optimistiškai, – kalbėjo šalies vadovas. – NATO viršūnių susitikime, tikiuosi, priimsime tokius dokumentus, kurie, viena vertus, įtvirtins labai aiškią Rusijos grėsmę, kita vertus, leis sustiprinti rytinį NATO flangą.“

„Tikrai pasinaudosime visomis galimybėmis, kad kartu su sąjungininkais siektume didesnio karinių pajėgų buvimo čia, Lietuvos teritorijoje“, – pridūrė jis.

Stiprinti NATO rytinį sparną svarstoma reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje.

Pasak G. Nausėdos, nuo karo pradžios pasikeitė „ir politinė, ir geopolitinė situacija“, paaiškėjo, jog Baltarusijos teritorija „yra visiškai laisva Rusijos kariuomenės judėjimui“.

„Galimybės turėti tam tikrą reagavimo laiką siaurėja iki minimumo ir mes turime nekalbėti apie galimą pastiprinimą intervencijos atveju. Turime kalbėti apie tai, kad kareiviški batai, taip sakant, turi būti padėti ant lietuviškos žemės, čia“, – sakė prezidentas.

Jis tvirtino besitikintis, kad Madrido viršūnių susitikime bus žengtas žingsnis į priekį stiprinant ir Baltijos šalių oro gynybą.