Naktimis Vilniuje zuja ne vien keleivius vežiojantys taksi. Akylesnė ir smalsesnė akis keisčiausiose sostinės vietose gali išvysti iš automobilių belipančius švytinčiomis liemenėmis pasipuošusius galvosūkių mėgėjus.

Miesto žaidimai

Sostinėje jau kelerius metus gausybė galvosūkių mėgėjų naktimis leidžiasi į orientacines keliones automobiliu, stengdamiesi įminti specialiai jiems paruoštas mįsles. Komandos, gavusios užduotį, sėda į automobilį ir, pasitelkusios naująsias technologijas, visame mieste arba net už jo ribų ieško paslėptų kodų, kuriuos suvedę į žaidimo sistemą internete gali judėti kito taško link. Tokiuose žaidimuose savaitgalį dalyvauja šimtai vilniečių.

Dauguma jų priklauso tarptautiniam miesto žaidimų tinklui „Encounter“.

Užsukus į minėto tinklo interneto svetainę vilnius.en.cx susidaro įspūdis, kad ji skirta tiksliųjų mokslų specialistams – daug skaičių, specifinių terminų. Pasirodo, šis puslapis skirtas norintiems netradiciškai praleisti laisvalaikį.

„Encounter“ – tai ne tik naujas laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir proga kitomis akimis pažiūrėti į jus supantį pasaulį, tobulinti savo žinias ir galimybes įvairiose srityse", – viliojama oficialiame žaidimo interneto puslapyje. Šis tinklas jau daugiau negu 8 metus vienija žaidimų dalyvius visame pasaulyje. O Vilniuje jis egzistuoja šešerius metus.

„Viskas prasidėjo po filmo “The Game„. Pirmieji žaidimai atsirado Minske. Vėliau žaidimas išplito šalyse kaimynėse“, – pasakojo Vilniaus „Encounter“ portalą prižiūrintis ir mieste vykstančius žaidimus organizuojantis vilnietis Tomašas Stankevičius.

Vienas portale siūlomas turiningo laisvalaikio leidimo būdas – galvosūkių grandinės žaidimas, kurio dalyviams tenka važinėti po miestą ir ieškoti kodų-užuominų. Tik išsiaiškinus jų paslaptį, judama iki kito taško.

Šis užsiėmimas, anot T.Stankevičiaus, sparčiai populiarėja, todėl savaitgalio naktimis jau mažai ką stebina Vilniaus gatvėmis ir užkampiais lakstantys šviesą atspindinčiomis liemenėmis apsirengę keistuoliai. Lietuvos sostinėje registruotų šių žaidimų dalyvių yra apie 2,5 tūkst.

Kuria patys

Žaidėjams tenka apsilankyti apleistuose statiniuose, bėgioti po dideles teritorijas. Kartais ieškantiems kodo dalyviams tenka išvažiuoti ir už miesto ribų.

Kodas slepia kito kelionės taško pavadinimą. Jį sufleruoja keisčiausios užuominos. Tai gali būti ir paprasčiausias lapelis, kuriame užrašytas kodinis žodis arba skaičių kombinacija. Tačiau organizatoriai dažnai suranda ir išradingesnių būdų kodui paslėpti, pavyzdžiui, užuomina dalyviams gali tapti paveikslėlis arba rebusas.

T.Stankevičius pasakojo, kad norint suorganizuoti gerą žaidimą reikia pasistengti ieškant įdomių vietų. Tačiau žaidimo dalyviai negali skųstis paslaptingų arba dar neištyrinėtų vietų Vilniuje trūkumu. Praktiškai kiekviename mikrorajone galima rasti apleistų, keistų pastatų arba kitokių orientaciniam naktiniam žaidimui tinkamų vietų.

Žaidimo komandą sudaro po miestą važinėjantys ekipažai ir štabas – prie kompiuterių arba žinynų palinkę žmonės, nuolat mobiliuoju ryšiu teikiantys informaciją kodų ieškantiems komandos draugams.

Pasak T.Stankevičiaus, standartinio žaidimo trukmė – maždaug 6 valandos. „Kai kurie, ypač ne tokie patyrę, trasoje gali užtrukti ir 16 valandų“, – juokėsi pašnekovas.

„Komandų ir jų narių skaičių nustato žaidimo organizatoriai. Kartais vienoje komandoje gali būti ir keli ekipažai“, – pasakojo jis.

Žaisti susirenka vidutiniškai 30 komandų, o vienu metu mieste užduotis bando įveikti apie 250 žmonių. Visa tai jie daro skatinami tik smalsumo ir azarto – žaidimo nugalėtojai negauna jokio prizo.

Be to, žaidimai nebūtinai būna nemokami. „Kartais tenka sumokėti simbolinę sumą, kad būtų kompensuotos organizatorių išlaidos“, – informavo T.Stankevičius.

Jo manymu, šis žaidimas ypatingas ir tuo, kad jį sukurti gali bet kas iš užsiregistravusių projekte.

„Žaidimo kūrėju gali būti bet kuris, tačiau reikia mokėti sukurti intrigą, kad žaidimas būtų įdomus, įtraukiantis ir suprantamas jo dalyviams“, – dėstė T.Stankevičius. „Man pačiam svarbu sukurti tobulą žaidimą. Tokį, dėl kurio niekas neturėtų priekaištų. O tam reikia laiko. Kartais, kol idėja virsta kūnui, praeina ir pusmetis“, – pasakojo žaidimų organizatorius.

Įtraukianti veikla

Sprendžiant painius galvosūkius sunku apsieiti be žmonių, turinčių žinių specifinėse srityse. „Šis žaidimas įtraukia ne tik jaunimą, bet ir vyresnius žmones. Būna, kad komandos štabe sėdi žaidėjų tėvai, kuriems gali paskambinti kad 3 val. nakties ir paklausti ko nors, tarkime, iš fizikos srities“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.

„Pagal taisykles norintys dalyvauti žaidime turi būti sulaukę 18-os. Vidutinis dalyvių amžius – 25–30 metų. Paprastai tai dirbantys žmonės. Neslėpsiu, apranga ir įvairūs prietaisai, kurie palengvina nuorodų ieškojimą, kainuoja nepigiai“, – kalbėjo T.Stankevičius ir pridūrė, kad žaidėjai įsigyja ne tik profesionalių prožektorių, bet ir radijo ryšio aparatų, ne prastesnių negu policijos pareigūnų.

Nors žmonės daug investuoja užsiimdami šia veikla, bet, pašnekovo teigimu, tai jiems lieka hobis. „Svarbiausia atskleisti paslaptį, įveikti kodų kūrėją. Juk varžomasi ne dėl prizų ar pinigų. Žmonės tai daro dėl įdomumo, tarsi tikrina savo gebėjimus, žinias“, – pasakojo jis.

Per kelerius metus, kol vilniečiai užsiima šiuo žaidimu, atsirado alternatyvų tinklo „Encounter“ organizuojamiems žaidimams. Kai kurie palengvinti jų variantai siūlomi firmų vakarėliams ir draugų kompanijoms, norinčioms šiek tiek aktyviau praleisti laisvalaikį. Tačiau, pasak T.Stankevičiaus, tokie pasibėgiojimai turi mažai ką bendra su tikruoju žaidimu.

Visuomenė apie tokias orientacines varžybas daugiau sužinojo po Vilniuje vykusių „Naktynių“. Vis dėlto „Encounter“ žaidimai vyksta tik Vilniuje. Kituose Lietuvos miestuose taip pat buvo entuziastų, tačiau populiariu laisvalaikio praleidimo būdu tai netapo.

Pasisemia adrenalino

Orientaciniuose miesto žaidimuose nuolat dalyvaujantis vilnietis Simonas dienraščiui pasakojo, kad tokia veikla jam yra vienas būdų gerai praleisti laiką. „Įdomūs žmonės, naujos nematytos vietos, nauja patirtis – dėl to verta dalyvauti. Be to, tai padeda geriau pažinti miestą ir jo apylinkes. Kitas ne mažiau svarbus dalykas – adrenalinas“, – tikino Simonas.

Anot jo, šie žaidimai verčia intensyviai mąstyti ir padeda mokytis naujų dalykų. „Kartais užduotys būna užkoduotos natomis, Brailio raštu arba matematinėmis lygtimis, nebūna lengvų užuominų“, – šypsojosi jis.

Žaidimo organizatoriai ir dalyviai pabrėžė, kad norint nugalėti svarbu žaisti vienas kitam padedant. „Komanda turi dirbti darniai, protingai pasiskirstyti užduotis, susidaryti gerą planą. Taip pat reikalingi radijo ryšio aparatai, geri prožektoriai, labai padeda kompiuteris, vairavimo įgūdžiai ir puikios žinios apie miestą, jo istoriją ir netgi kelius“, – aiškino Simonas.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad šiame žaidime svarbiausia kuo greičiau surasti užduotį, ją išspręsti ir miesto gatvėmis it kokiam kelių ereliui lėkti prie kito taško.

Tačiau T.Stankevičius griežtai neigė, jog žaidimo esmė verčia jo dalyvius chuliganiškai vairuoti. „Žaidžiant galioja kelių eismo taisyklės. Būna, kad tarp žaidimo taškų pastatome savo “agentus„ arba patys važiuojame trasa, stebime žaidėjus. Jeigu kas nors vietoje, kur leidžiama važiuoti ne daugiau kaip 60 km/val. greičiu, skrieja 150 km/val., skiriame jiems baudos taškų arba net pašaliname iš žaidimo“, – pasakojo jis.

Pasak pašnekovo, policijos pareigūnams žaidimo dalyviai jau senokai nebekliūva. „Visi dalyvauja tvarkingai apsirengę šviesą atspindinčiomis liemenėmis, nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams. Praeityje policija gal ir turėjo mums priekaištų, bet į visas pastabas atsižvelgėme ir dabar neturime jokių bėdų“, – sakė T.Stankevičius.