Pereiti į pagrindinį turinį

Gausiam ir sveikam derliui – žaliosios trąšos

2009-04-04 09:00
Gausiam ir sveikam derliui – žaliosios trąšos
Gausiam ir sveikam derliui – žaliosios trąšos / "Shutterstock" nuotr.

Pagal sveikos mitybos piramidę vaisiai ir daržovės yra antra pagal svarbumą produktų grupė. Tačiau dažnai nerimaujama, kad jie užteršti kenksmingomis cheminėmis medžiagomis.

Sintetinės trąšos vejamos?

Apie trąšų prisotintas daržoves kalbama ne tiek ir daug, tik guodžiama, kad žmogui leistiną nitratų kiekį reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos norminiai dokumentai, o tinkamumą vartoti nustato akredituotos laboratorijos.

Trąšų nauda niekas nesuabejotų, tačiau kuo "pagardinti" daržoves – nitritais ir nitratais ar ekologiškomis trąšomis – rinktis reikia pačiam.

Ekologiško ūkininkavimo esmė – sintetines trąšas ir chemines medžiagas pakeisti organinėmis medžiagomis ar mechaninėmis žemės ūkio priemonėmis. Ekologiškos sėklos jau atkeliavo į Lietuvą, o laukiant derliaus verta pagalvoti apie būdus, kaip jį pagausinti.

Ekologiškų trąšų įvairovė

Prieš pradedant eksperimentus su trąšomis, kurie gali baigtis ne pagerintais, o nudegintais pasėliais, rekomenduojama atlikti dirvožemio tyrimą. Tada tampa aišku, kokių medžiagų jiems trūksta. Apskritai ekologiški pasėliai gali būti tręšiami mėšlu, pjuvenomis, medžio drožlėmis, kompostu, maisto pramonės ir buitinėmis maisto atliekomis be sintetinių priedų. Svarbiausia, kad sunkiųjų metalų kiekis neviršytų nustatytos ribos. Beje, mėšlas iš didelių kompleksų netinka, o daržininkystėje mėšlo apskritai nerekomenduojama naudoti – siūloma rinktis perpuvusį kompostą.

Ekologinius daržus galima tręšti natūralios kilmės kalcio ir magnio karbonatais (klintimis, kreida). Pelenai taip pat nuo seno žinoma trąša, tačiau prieš juos naudojant reiktų įsitikinti, ar deginant medį nepakliuvo padangų ar beicuotų lentų. Dirvožemį, kuriame trūksta fosforo (dažniausiai Žemaitijoje), leidžiama tręšti fosforitmilčiais.

Populiariausios ir bene labiausiai ekologiniams ūkiams rekomenduojamos trąšos – biokalis ir biojodis. Jie ne tik aprūpina augalus maisto medžiagomis, bet ir gydo. Ūkininkai sako, kad biojodis akivaizdžiai gerina bulvių kokybę, didina burokėlių ir morkų derlių, o biokalis padidina glitimo kiekį grūduose ir skatina javų krūmijimąsi. Be to, biokalis puikiai nubaido kolorado vabalus, o biojodis augalus veikia kaip beicas.

Prasiskleidžia nežydėjusios gėlės

Susirūpinę ne tik savo sveikata, bet ir augalų gerove, jau puikiai žino natūralų augimo stimuliatorių "Seasol". Jis pagamintas tik iš jūros žolių ir nekenksmingas nei žmonių, nei gyvūnų sveikatai. Augimo stimuliatorius tinka visiems augalams: nuo spygliuočių ir orchidėjų iki medžių.

"Seasol" gamintojai žada, kad nupurkšti ar palaistyti namų, sodo, daržo ir net miško augalai sparčiau augs, plačiau keros ir gražiau žydės. Galima tikėti tuo, galima skeptiškai šypsotis, tačiau jas išbandę žmonės tikina, kad po tokios sveikatos ir grožio procedūros pražysta net seniai ar net niekada nežydėję augalai.

Savo namų reikmėms galima įsigyti nuo 20 ml iki 10 l augimo stimuliatoriaus pakuotes, o didieji ūkininkai gali rinktis net 200 l talpyklą.

Iš ragų ir šerių

Vakarų ūkininkai, daržininkai ir sodininkai jau seniai naudoja keisčiausios sudėties ekologiškas trąšas. Tačiau iš jų uoliai mokosi ir lietuviai. Vokiečių patirtimi pasirėmęs Algimantas Karkazas iš Panevėžio rajono šalies rinkoje puikiai pasirodė viena įdomiausiai skambančių trąšų naujovių – savo gaminamais sertifikuotais ragų miltais ir drožlėmis. Tai organinės ekologiškos ilgai veikiančioa trąšos, turinčios apie 16 proc. azoto, fosforo, kalcio ir magnio. Jos tinka visiems augalams – nuo uogų iki vaismedžių.

Ne mažiau egzotiškai skamba ir organinių azoto trąšų "Provita" sudėtis. Jos gaminamos iš kiaulių šerių, apdirbtų pagal specialią technologiją, kurią naudojant iš jų pašalinama drėgmė, šeriai susmulkinami ir suspaudžiami į granules. Be to, šios trąšos nekenksmingos dirvožemiui – jo nerūgština.

Augalai purentojai

Žaliosiomis trąšomis, arba sideratais, vadinami augalai, kurie specialiai auginami ir užkasami į dirvą, kad ją patręštų, kai neturima užtektinai mėšlo ar komposto. Daržininkai ir ūkininkai juokauja, kad jie dirvą išpurena ir papildo organinių medžiagų beveik taip pat gerai kaip sliekai. Ko vertos vien siauralapių lubinų šaknys, pasiekiančios maisto medžiagas net iš 2 m gylio.

Žaliosioms trąšoms smėlyje ir priesmėlyje tinka grikiai, vikiai, siauralapiai, geltonžiedžiai ir daugiamečiai lubinai, aliejiniai ridikai, pašarinės pupos, seradėlės, facelijos, saulėgrąžos. Priemolį labiausiai pagerina žieminiai rapsai, aliejiniai ridikai, dobilai, baltosios garstyčios, saulėgrąžos, vikiai, facelijos, o molį – barkūnai, baltieji dobilai, saulėgrąžos, facelijos ir vikiai.


Praktiški augalai

Svečiose šalyse ekologiško žemės ūkio propaguotojo namuose, net nedideliame bute, vis dažniau atsiranda vadinamųjų Kalifornijos sliekų fermų. Jaukiai įkurdinti dailiose kompostavimo dėžėse jie sėkmingai perdirba įvairiausias organines medžiagas.

Į jų "valgiaraštį" galima įtraukti papuvusius obuolius ar jų graužtukus, bananų, citrusinių vaisių žieves, lupenas, kavos, arbatos tirščius. Desertui sliekai mėgaujasi nudžiūvusiais gėlių stiebais, drėgnais popieriniais rankšluosčiais ar tualetiniu popieriumi. Lauke augantys Kalifornijos sliekai perdirba pjuvenas, mėšlą, kanalizacijų dumblą, žolę ar lapus.

Šie padarai šeimininkų nedžiugina linksmu kiauksėjimu ar meiliais pasiglaustymais, tačiau jiems atsidėkoja ekologiškai švariomis trąšomis – biohumusu. Biohumusas (kitaip vadinamas verikompostu, vermikompostu) – tai sliekų perdirbtų organinių medžiagų junginys, kuriame gausu makro- ir mikroelementų, vitaminų, antibiotikų, fermentų, 18 aminorūgščių ir naudingos mikrofloros.

Dažniausiai biohumusas naudojamas kaip terpė augalams auginti, tačiau vis dažniau naudojamos ir kaip trąšos. Biohumuso granulėmis tręšiamos įvairios lauke auginamos daržovės (salotos, ridikėliai), gėlės. Stambiausios granulės naudojamos laukininkystėje, lauko daržininkystėje ir sodininkystėje. Verta pabrėžti, kad biohumusas gerina chemines, fizines ir biologines dirvožemio ypatybes, o jo 2–4 t atstoja 30–60 t mėšlo.

Norintys įsirengti biohumuso gamyklėles, sliekų gali įsigyti pas jų augintojus (sauja sliekų kainuoja apytikriai 5 litus). O tiems, kuriuos ši mintis nupurto, siūloma pirkti jau paruošto biohumuso.