Nors planas, kaip panaikinti sostinės senamiestyje automobilių spūstis, paruoštas prieš dvejus metus, istorinis Vilnius vis dar skendi automobilių jūroje.
Kad vertėtų apriboti automobilių srautą senamiestyje kalbama nuo 2003 m., kai Vilniui vadovavo Artūras Zuokas.
Vilniaus miesto savivaldybė 2003 m. spalį savo interneto puslapyje buvo surengusi balsavimą dėl transporto eismo Gedimino prospekte. Daugiau negu 50 proc. balsavusiųjų pasisakė už tai, kad eismas ten apskritai būtų uždraustas ir gatvė būtų palikta tik pėstiesiems.
Tų pačių metų gruodį A.Zuokas surengė pasitarimą su sostinės verslininkais, per kurį jis pasiūlė apmokestinti įvažiavimą į Senamiestį. Rezultatas – apmokestintos senamiesčio automobilių stovėjimo aikštelės. Valanda požeminėje aikštelėje kainuoja 2 litus, antžeminėje – litu brangiau.
Šiuo metu savivaldybėje svarstoma, ar nevertėtų mokestį už automobilio laikymą senamiestyje kilstelėti iki 4 litų. Tačiau planas apskritai apmokestinti įvažiavimą į Vilniaus centrą dulka valdininkų stalčiuose.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Vaidotas Antanavičius tvirtino, kad sprendimai apriboti eismą Senamiestyje priimti dar praeitą kadenciją. Yra net parengtas techninis projektas, pagal kurį jau būtų galima skelbti konkursą apmokestinimo sistemai įrengti.
Teršti – lietuvių privilegija
Pagal projektą, įvažiuojant į apmokestinamą zoną, tektų pastatyti įsėjamuosius ženklus su nurodyta įvažiavimo kaina. Įvažiuojant būtų fiksuojamas automobilio registracijos numeris.
Mokėjimo sistema kol kas dar nėra nustatyta. Esą savivaldybės taryba turi spręsti, ar vairuotojas iš anksto mokėtų už įvažiavimą, ar gautų sąskaitą vėliau. Toks mokestis vadinamas spūsties mokesčiu.
„Sistema nediegiama, nes rinkliava neva pažeidžia piliečių teises. Mes visada Lietuvoje susiduriame su tokiomis bėdomis. Jeigu šiukšlę numetate vidury miesto, už tai būsite nubaustas, o kai numetate automobilį – ne, nes ne automobilio savininkas, o vairuotojas už tai atsako. Jau penkerius metus bandome įtvirtinti savininko atsakomybę, tačiau Seimas pataisų neskuba priimti, nes teisininkai tvirtina, kad tai būtų žmogaus teisių pažeidimas“, – absurdiška situacija piktinosi V.Antanavičius.
Šiuo metu vadinamasis spūsties mokestis galioja daugelyje Europos šalių. Įvažiavimas į Londono senamiestį kainuoja 5 svarus arba beveik 25 litus. Nuo šių metų rudens spūsties mokestis įvestas ir Stokholme, čia jis svyruoja nuo 10 iki 20 kronų (4–8 litai). Įvažiavimas į senamiestį užtvaromis ribojamas net Rygoje. Ten spūsties mokestis siekia 5 latus (25 litus).
Išgelbės viena aikštelė?
Dabartinė miesto valdžia, vaduodama senamiestį nuo automobilių, per pusmetį suspėjo patvirtinti tik būsimos požeminės aikštelės šalia Nacionalinio operos ir baleto teatro detalųjį planą. Joje ketinama įrengti 400 vietų automobiliams. Kitais metais savivaldybė ketina skelbti konkursą dėl aikštelės statytojo. Pasak administracijos direktoriaus Gintauto Palucko, kiti eismo ribojimo klausimai dar svarstomi.
Kol savivaldybėje politikai ginčijasi, Senamiesčio gyventojai kenčia automobilių keliamą triukšmą, vibraciją ir išmetamųjų dujų dvoką. Nuolatos dundantys automobiliai kenkia ir Senamiesčio pastatams: suodžiais padengia fasadus, nuo vibracijos trūkinėja šimtamečių statinių sienos.
Administracijos direktoriaus tvirtinimu, savivaldybę pasiekia šimtai Senamiesčio gyventojų skundų dėl triukšmo, nuolatinių kamščių ir automobiliais užstatytų kiemų. Esą padidinus mokestį už aikštelę, automobilių srautas senamiestyje sumažėtų. Dabar, esant juokingoms kainoms, automobilių aikštelės šioje zonoje nuolat perpildytos.
„Savivaldybėje yra krūvos prašymų iš Senamiesčio įmonių, norinčių, kad mes išnuomotume joms vietas automobiliams metams ir ilgiau. Įmonėms apsimoka už vietą automobiliui per mėnesį mokėti 400–600 litų. Vadinasi, aikštelė tokia pigi, kad įmonės gali sau leisti ten įsirengti kone nuosavus garažus. Bet aikštelės statytos ne įmonėms, o miestiečiams, kurie, atvykę į Senamiestį, turėtų kur kelioms valandoms palikti automobilį“, – tvirtino G.Paluckas.
Naujausi komentarai