Kitą mėnesį kauniečiams, traukiniu važiuojantiems į sostinę, nebereikės vykti į laikinąją stotį Petrašiūnuose.

Po pusantrų metrų užtrukusio remonto žadama atidaryti ilgiausią Lietuvoje 1285 m ilgio Kauno geležinkelio tunelį.

"Pagrindiniai remonto darbai pabaigti. Šiuo metu tvarkomos tunelio prieigos, atliekami apdailos darbai, tikrinamos tunelyje įdiegtos sistemos. Tikimės, kad traukinių eismą tunelyje bus galima atnaujinti spalio 1 d. Šiuo metu laukiame valstybinės komisijos. Yra atlikti visi privalomi tunelio stiprumo skaičiavimai. Jie atitinka keliamus reikalavimus", – teigė rekonstrukciją vykdžiusios bendrovės "Kauno tiltai", priklausančios "Tiltra Group", atstovė spaudai Inga Smirnovienė.

I.Smirnovienė negalėjo garantuoti, kad traukiniai iš centrinės Kauno geležinkelio stoties pradės kursuoti jau spalio 1-ąją. Ji vylėsi, kad spalio 1 d. pavyks surengti bent oficialias tunelio atidarymo iškilmes. Tikslesnė atidarymo data turėtų paaiškėti artimiausiomis savaitėmis.

Remontuodami 1861 m. statytą tunelį statybininkai neišvengė ir sunkių atkarpų. "Vienu sudėtingesnių darbų tapo tunelio skerspjūvio platinimas, o 108 m ilgio ruožas praktiškai buvo perstatomas naujai", – tvirtino I.Smirnovienė.

Tunelyje įrengta gaisro gesinimo sistema. Kas 4 m pastatytos specialios žarnos su purškikliais. Įvykus avarijai, elektra tunelyje būtų išjungiama automatiškai, tada įsijungtų gaisro gesinimo sistema. Statybininkai pasirūpino ir gamtos apsauga. Tunelyje išsiliejus naftos produktams, į aplinką teršalai nepateks, juos sulaikys specialus bentonito kilimas ir nukreips į valymo įrenginius.

Taip pat įrengti avariniai telefonai, vandens sekimo ir traukinių valdymo sistemos. Nuo drėgmės pertekliaus saugos įrengtas drenažas ir šlapiose skliauto atkarpose sudėta speciali medžiaga – geotekstilė. Darbuotojų saugumui tunelyje įrengti betoniniai takai. Kai kurie tunelio ruožai, reikalaujant paveldosaugininkams, buvo restauruoti ir išlaikė savo pradinį vaizdą, kokį įgavo prieš pusantro šimto metų.

Tunelio remontas

Tunelį už 95,2 mln. litų rekonstravo viena didžiausių Lietuvos kelių ir tiltų statybos grupių "Kauno tiltai" su Nyderlandų koncerno "Volkerrail" geležinkelių remonto darbų įmone "Volkerrail Lietuva".

85 proc. lėšų tuneliui remontuoti skyrė Europos Sąjunga, likusią dalį padengs Vyriausybė ir "Lietuvos geležinkeliai".

Kauno geležinkelio tunelis

Tunelis pradėtas statyti 1859 m. gegužės 22 d., baigtas – 1861 m. lapkričio 1 d.

Jis buvo statomas pagal garsaus lietuvių inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio projektą. Statybai pasamdyta "Ernest Gouin et Cie" firma iš Paryžiaus.

1862 m. pavasarį tunelis pradėtas eksploatuoti.

1944 m. vokiečių nacistinė kariuomenė tunelį bandė susprogdinti. Tam panaudoti septyni vagonai trotilo. Didžiausias sprogimas deformavo apie 100 m tunelio ruožą. Tais pačiais metais sovietinė kariuomenė tunelį atstatė.

1949 m. atliktas dar vienas remontas.

1963 m. tunelyje įvyko traukinių avarija. Po jos vietoje dviejų paliktas vienas kelias.

1968 m. geležinkelio tunelis elektrifikuotas.

1972 m. atliktas tunelio remontas – pastatyta atraminė arka, skirta konstrukcijų deformacijoms sustabdyti.

1976 m. dėl sugriuvusios vandens nuvedimo sistemos, esančios po bėgiais tunelio viduryje, traukinių greitis apribotas iki 40 km/val.

2008 m. vasario 1 d. pradėta tunelio rekonstrukcija.