Gerumo stebuklai Linksmakalnyje

Linksmakalnio pradinės mokyklos-darželio ketvirtokai, iš kanalizacijos griovio išgelbėję skęstantį šunytį, ieško jam geresnio šeimininko.

Suartino meilė gyvūnams

Bendraklasius Ričardą Romerį ir Pauliną Jacevičiūtę sieja ne tik vaikiška draugystė, bet ir meilė gyvūnams. „Dukra nuo mažens tvirtina, kad bus veterinarijos gydytoja. Manau, kad ji išaugs gera ir jautri. Tai liudija ir jos bei Ričardo poelgis. Gaila, kad mes negalėjome pasilikti išgelbėto šunelio – namuose gyvena pavydi katė“, – kalbėjo Paulinos mama, lipdama į mažą autobusiuką.

Pasirodo, Paulinai ir jos mamai gelbėti keturkojus nelaimėlius – jokia naujiena. Prie Jacevičių buto durų kažkas buvo palikęs mažą šunytį. Paulinos mama tada leido dukrai priglausti keturkojį nelaimėlį ir jį paauginti, kol buvo surasti nauji šeimininkai.

Šaltakraujiškai viską stebėjo

Su sesute ir senele gyvenantis Ričardas ne kartą talkino ne tik Linksmakalnyje žinomai gyvūnų globėjai, gydytojai oftalmologei Lilijai Jaudegienei. Ir tą sekmadienį Ričardas su Paulina ėjo aplankyti tetos Lilės (taip vaikai vadina gyvūnų globėją) prižiūrimų benamių šuniukų. Staiga iš kažkur pasigirdo gailus šunelio cypimas. Vaikai nubėgo ton pusėn, iš kur sklido garsas. Pribėgę prie vietinės kanalizacijos griovio krašto, nustėro – dvokiančiose šaltose srutose murkdėsi nedidelis šuniukas.

Šunelis, matyt, nuslydo stačiu šlaitu į griovį, pabėgęs nuo savo sesių ir brolių, gyvenančių netoli būdoje. Nors šalia griovio stovėjo šuniuko šeimininkas, skęstančiojo negelbėjo. „Tik stovėjo ir žiūrėjo, – tvirtino vaikai. – Paskui pasakęs, kad pasiimtume jam nereikalingą „blusių“, sėdo į mašiną ir nuvažiavo.“ Vaikai, nors ir žinojo to šuniuko savininko pavardę, jos nepasakė. Matyt, baiminosi dėl likusių šunelių likimo.

Mažieji gelbėtojai nedelsdami nusileido į dvokiantį griovį ir išgriebė nuo srutų dūstantį gyvūnėlį. Paulina priglaudė nelaimėlį prie savo švarios striukės ir nuskuodė pas viską žinančią tetą Lilę. Ten nelaimėlis buvo išmaudytas ir pamaitintas. Paskui visi drauge išėjo ieškoti šuniukui laikinos prieglaudos.

Vaikų mokytojos Genės Aleksynienės nenustebino Ričardo ir Paulinos poelgis. Anot jos, šie vaikai, kaip ir dauguma ketvirtokų, iš tiesų yra jautrūs ir nuoširdūs.

Įkurdino laikinuose namuose

Teta Lilė parodė vaikams nuošalų nušiurusį namelį, prikimštą visokio šlamšto. Nešdami jį laukan, vaikai sugaišo visą pusdienį, bet atliktu darbu liko patenkinti. Po palaikiu staliuku vaikai paklojo skudurų, o šalia pastatė indelių vandeniui ir maistui. Įkurdinę ir dar kartą pašėrę išgelbėtą šunelį, vaikai užrakino jo laikinos buveinės duris, kurioms spyną nupirko Paulinos mama.

„Mes pas jį ateiname du tris kartus per dieną ir kiekvieną kartą stebimės, koks tvarkingas tas mūsų šuniukas, – niekada nepriteršia viduje. Gamtos reikalus atlieka lauke, kai jį išleidžiame palakstyti“, – pasakojo Paulina.

Vaikai labai norėtų perduoti gerųjų advento darbų estafetę – surasti išgelbėtajam mažyliui jautrų šeimininką. Išgelbėtas šuniukas – tai miela šokolado spalvos garbanota kalytė, kurią, matyt, reikės bent kartą per metus kirpti. Greičiausiai tai bus vidutinio dydžio smagi tvarkinga mišrūnė, kurią iki pavasario galima drąsiai laikyti namuose. Jei pasiryžote pratęsti gerą vaikų darbą – tapti išgelbėtos kalytės šeimininku, skambinkite tel. (8-674) 78979.