Pora dešimčių Žemųjų Šančių gyventojų skundžiasi nebegalintys pakęsti kasdieninio fekalijų kvapo. Patys problemai spręsti neturi pinigų, o miesto savivaldybė nepadeda.
Randami pagal dvoką
Kranto 9-ojoje gatvėje stūksančių dviejų daugiabučių namų kieme fekalijų ir pamazgų kvapas – kasdienybė. Bjaurų kvapą galima užuosti už keliolikos metrų nuo kiemo.
Prie pat gatvės įrengta negili duobė pamazgoms, o giliau kieme prie namo prilipdytas lauko tualetas, kuriuo naudojasi beveik visi dešimties butų gyventojai. Kai kurie jų čia gyvena ne vieną dešimtmetį, tačiau prie šio kvapo teigia negalintys priprasti. Dėl kieme tvyrančio kvapo butų langai neatsiveria net vasarą. Jausdami gėdą, jie stengiasi nesikviesti svečių ir vengia menkai pažįstamiems pasakyti savo namo adresą, kad šie nesugalvotų užsukti.
"Kaimynai mus vadina "šūdžiais", – žodžių į vatą nevyniojo Nijolė Petrašauskienė.
"Šūdžiais" šių namų gyventojus kaimynai vadino ne visada. Anksčiau kvapas būdavo ne toks stiprus, tačiau bėgant dešimtmečiams nyko ir pamazgų duobės, ir lauko tualeto betoniniai pamatai.
"Visi lauko tualetai skleidžia kvapą. Bet ten problema gilesnė, nes kažkodėl buvo nuspręsta tualetą pastatyti aukščiausiame kiemo taške", – aiškino Šančiuose daugiabučius namus prižiūrinčios bendrovės "Būsto valda" vadybininkas Vladimiras Doroševas.
Kiemo kampe įrengtas tualetas yra bemaž tame pačiame aukštyje kaip ir abiejų namų antrieji aukštai. Fekalijų duobė gana greitai prisipildo, o gausiai palijus jos turinys prasiveržia pro pamatus ir per siaurą, du namus skiriantį statų kiemą, nuvilnija geriamojo vandens šulinio, vėliau – gatvės link.
Pagal sveikatos apsaugos reikalavimus, lauko tualetai turėtų stovėti bent už 25 m nuo gyvenamųjų namų.
Kas du ar tris mėnesius išsiurbti pamazgų iš tualeto duobės kviečiamas specialus traktorius, tačiau to nepakanka.
"Ištraukia už kelis šimtus litų, o iš tualeto po dviejų savaičių ir vėl bėga. Dažniau traukti neturime pinigų", – guodėsi Rima Gardauskienė.
Seniūnas nieko nežino
Pusė iš dešimties namuose esančių butų priklauso savivaldybei, todėl jų gyventojai ne vienus metus vylėsi, kad valdžia padės įveikti bėdą, tačiau pagalbos nesulaukta.
"Buvo čia prieš porą metų atėję trys vyrai. Jiems parodėme ne tik tualetą, bet ir įskilusią sieną, tačiau jie tik pasakė, kad čia neverta tvarkyti, o reikia paimti buldozerį ir viską nugriauti. Daugiau niekas nebuvo atėjęs", – prisiminė vienas gyventojų.
Šančių seniūnas Ričardas Rusteika apie gyventojų problemą sakė sužinojęs tik po pokalbio su "Kauno dienos" žurnalistais, paskambinęs namo administratoriui.
"Nieko nežinojau, nes dirbu tik nuo vasario, bet ir seniūnijos aplinkosaugininkas sakė apie jokias problemas nežinantis. Lauko tualetų problema Šančiuose gana paplitusi. Bijau, kad jai spręsti pinigų savivaldybėje tikrai neatsiras", – seniūnas negalėjo paguosti Šančių gyventojų.
Išgirdusios apie Šančiuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas, stebėjosi ir Kauno visuomenės sveikatos centro specialistės.
Išgąsdino statybų kaina
"Yra žmonių, kurie nori įsirengti kanalizaciją, bet kai sužino, kad artimiausias šulinys yra gatvės gale ir nutiesti iki jos tinklus kainuos 100 tūkst. litų, jie sumanymo atsisako", – pasakojo V.Doroševas.
Prieš porą metų dviejų butų gyventojai įsirengė vandentiekį. Jie siūlė kaimynams tai daryti kartu, tačiau šiems tai pasirodė per brangu. Sumokėjęs 21 tūkst. litų, kad būtų įvestas vandentiekis ir kanalizacija, vyras nebepriklausomas nuo šulinio vandens ir lauko tualeto, tačiau smarvę kęsti jam vis dar tenka.
Orina Ivanauskienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja
Jeigu vanduo per kiemą bėga iš tualeto duobės, yra tikimybė, kad jis per požeminius vandenis su užkrečiamųjų ligų sukėlėjais patenka ir į šulinį. Dėl to galima susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis žarnyno ligomis, pavyzdžiui, dizenterija, vidurių šiltine. Gali kilti įvairios kitos ligos, sukeliamos pirmuonių, kurie nuotekų vandenyje greitai dauginasi. Be to, blogas kvapas labai veikia žmones psichologiškai.
Naujausi komentarai