Įtariama, kad Kauno rajone, Vilkijos apylinkių seniūnijoje, vadinamieji juodieji archeologai suarė senovinę Daučionių gyvenvietę, kurioje po žeme yra XI-XII a. pėdsakų.

Išarė galingais plūgais

Per amžius nuo laiko tėkmės istorinę Daučionių gyvenvietę saugojusios velėnos išverstos praėjusią savaitę. Daugelis šalia einančiu keliu link Jurbarko važiavusių žmonių greičiausiai nė nesuprato, kad važiuoja pro nusikaltimo vietą, tačiau Vilkijos apylinkių seniūnui Arūnui Bačiūnui kultūros paveldu laikomos teritorijos išniekinimas iškart krito į akis.

1,6 ha ploto senoji gyvenvietė įsispraudusi į ūkininko nuomojamą lauką, todėl seniūnas pirmiausia kreipėsi į nuomininką, kad šis paaiškintų, ką išdarinėja. Šis nešvarių darbelių išsigynė. Rezultatų davė vietinių gyventojų apklausa. Netrukus nustatytas traktorius, kuris dideliais plūgais, juos leisdamas į maždaug 30 cm gylį, arė lauką. Traktorininkas nė nesigynė: lauką suarti esą paprašė pažįstamas. Neaišku, ar traktorininkas žinojo, ką daro, nes nežinančiam istorijos Daučionių gyvenvietės vieta galėjo pasirodyti kaip nešienautas laukas.

Tyrimo ėmėsi paveldo sergėtojai ir Kauno rajono policija. Į policiją kreipėsi ir aplink gyvenvietę žemę nuomojantis ūkininkas, nes traktorius išmalė ir jo pasėlius.

A.Bačiūnas įsitikinęs, kad darbų užsakovai – vadinamieji juodieji archeologai. Prieš kelis dešimtmečius teritorijoje dirbę archeologai rado vertingų senovinių titnaginių radinių. O dabar vietiniai pasakojo matę, kad teritorijoje dažnai vaikšto kažkokia technika nešini vyrai. Be to, ant išarto lauko rasta begalė žmonių pėdsakų. Tai išduoda, kad čia buvo kažko ieškoma.

"Tai ne eilinis žmogus padarė. Jie žinojo, ko ieškoti. Eiliniam žmogui ant kelio pamesk kokį senovinį daiktą, tai jis net nesupras, kas tai yra", – mano seniūnas.

Padaryta milžiniška žala

Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vyr. valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė pasibaisėjusi pripažino, kad jai dar neteko susidurti su tokio masto pažeidimais, nors saugomų teritorijų niokojimo atvejų ir pasitaiko. Tikrasis žalos dydis bus žinomas, kai darbo imsis speciali komisija. Anksčiau teritorijoje buvo atlikti ne visi, o tik žvalgybiniai tyrimai, kurie neatsakė, kokiame gylyje tūnojo vertingas kultūrinis sluoksnis. Manoma, kad jis visgi galėjo būti pažeistas, nes įvykio vietą apžiūrėję specialistai aptiko iš po žemių išverstų kaulų.

"Arta 30 cm gylyje. Tai jau pavojingas gylis", – aiškino A.Naureckaitė.

Paveldosaugininkai kol kas įvykio versijomis nesišvaisto. KPD Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė jo su juodaisiais archeologais sieti neskuba. "Negaliu teigti, bet manau, kad greičiausiai buvo siekiama įsisavinti žemės plotą. Tačiau tai pažeidėjų nuo atsakomybės neatleis. Vienkartinė bauda už tokius darbus siekia apie tris tūkstančius litų, tačiau šiuo atveju sumaitotas visas objektas. Padarytos žalos dydį nustatys komisija", – teigė I.Vaškelienė.

Aria ir kitur

Šalia išartos gyvenvietės yra dar didesnio ploto senovinės kapinės, tačiau jų nusikaltėliai artojai nelietė.

A.Bačiūnas pasakojo, kad Vilkijos apylinkių seniūnijoje senovinių gyvenviečių yra ir daugiau, bet tokiais akiplėšiškais būdais į jas dar nebuvo kėsintasi. Tačiau seniūnijoje jau būta ne vieno atvejo, kai nepažįstami atvykėliai išaria nesaugomos pievos plotą ir jame kažko ieško metalo ieškikliais. A.Bačiūnas mano, kad tai byloja apie tai, jog juodieji archeologai gali žinoti daugiau nei paveldosaugininkai.

Daučionių gyvenvietė

Senovinę Daučionių gyvenvietę 1977 m. atrado archeologas Eugenijus Ivanauskas. Atliekant tyrimus gyvenvietėje rasta įvairių dirbinių iš titnago: grandukų, gremžtukų, peilių, kirvis, skaldytuvų. Manoma, kad žmonės gyvenvietėje gyveno XI–XII a.

Juodieji archeologai

Juodieji archeologai – tai senovinių dirbinių kolekcininkai arba perpardavinėtojai, ieškantys žemėje esančių senųjų kultūrų dirbinių. Dažniausiai jie ieško metalo dirbinių, tam naudoja metalo ieškiklius. Per tokias nelegalias paieškas ir kasinėjimus negrįžtamai sunaikinamas kultūrinis sluoksnis, nes neatliekama mokslinė teritorijos fiksacija, radiniai patenka į juodąją rinką, pas kolekcininkus ir dažniausiai yra išvežami iš Lietuvos. Labiausiai kultūros paveldo objektus žaloja kapinių plėšikai, kurie naudodamiesi profesionaliais metalo ieškikliais perkasa istorinius kapinynus, negrįžtamai juos sužalodami. Juodieji archeologai sulaikomi gana retai. Šių metų vasarą Klaipėdos apskrityje visgi sulaikyti du senovės kuršių kapinyną kasinėję jaunuoliai. Jie buvo apsirūpinę profesionalia archeologų įranga, turėjo modernius brangiai kainuojančius metalo ieškiklius, žemėlapius, senovės kapinyno schemą, turėjo tokiam darbui būtinus įgūdžius – buvo specialiai apmokyti. Su ieškikliais aptikę metalo pėdsakų, tą vietą žymėdavo ir iškasdavo kastuvais, o palaidotų senovės kuršių įkapes – kirvius, kalavijus, papuošalus pasisavindavo. Juodųjų archeologų grupuotė Vakarų Lietuvoje nevaržomai grobstė senovės kuršių palaidojimus ne vienus metus. Sulaikytiesiems iškelta baudžiamoji byla. Už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimą gali būti baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.