„Žiūrėsim, ką galime padaryti, vertinsime visą situaciją, susitiksime su bendruomene, su darbuotojais žirgyno ir tikrai stabdome visus privatizavimo (turto pardavimo – BNS) procesus. Procesai tikrai yra pažengę, įsivažiavę, aš tik mėnesį dirbu ir turiu dabar suvaldyti šitą krizę, turiu šitą ambiciją, bet į tą krizę buvo eita eilę metų“, – BNS sakė I. Hofmanas.

Ministras vėliau penktadienį po susitikimo su Riešės bendruomene teigė, kad jos pateikta informacija apie žirgyno valdymą kelia klausimų, o žirgyno auditas rodo neūkiškumą – „žirgai buvo pardavinėjami žemiau savikainos, perkamos brangios paslaugos ir panašūs dalykai“.

„Jokių kaltinimų mes nekeliam, bandom išsiaiškinti situaciją, (...) kalbuosi su bendruomene ir ta informacija, kurią jie pateikė, kelia tikrai labai įdomių klausimų ir galime išvadas patys pasidaryti. Mes turime audito ataskaitą, ją studijuojame, žiūrim ir tas išvadas pasidarysim“, – teigė I. Hofmanas.

„Kaip mane informavo bendruomenė, tai pretendentų į žirgyno vadovo pareigas, kur atlyginimas 1,2 tūkst. eurų, būdavo apie 70, tai galima įžvelgti, kad turbūt ne vien tik apie žirgus ir arklius, bet kažkokie kiti dalykai, galbūt dėl nekilnojamojo ar kito turto“, – aiškino jis.

Riešės bendruomenės pirmininkė Gražina Zizienė savo ruožtu teigė negalinti komentuoti žirgyno finansinės veiklos, tačiau yra pasiruošusi padaryti viską, kad pagelbėtų žirgynui.

„Mes iš bendruomenės pusės esame pasiruošę padaryti visus namų darbus, kuriuos reikėtų mums padaryti, nes esame pakankamai stipri bendruomenė“, – žurnalistams po susitikimo su I. Hofmanu sakė G. Zizienė.

G. Zizienė teigė, kad jos asmenine nuomone, Riešės žirgynas galėtų būti geriau tvarkomas.

„Investicijų klausimas yra specialistų, bet vizualiai tai norėtųsi, kad būtų ten tvarkingiau, švariau ir taip toliau, bet, mano galva, šiuo metu yra trys žirgynai – Vilniaus, tai Riešės, Nemuno ir Sartų, (...) valstybė turėtų galvoti apie tai, kad žirgynas, esantis prie Vilniaus, prie sostinės, jis yra potencialiai daug perspektyvesnis ir plytos, vinys, statybinės medžiagos Pagėgiuose ar Vilniuje kainuoja tiek pat“, – sakė ji.

Žemės ūkio ministras pabrėžė, kad į žirgyną nebuvo investuojama, jo turtas nudėvėtas.

„Eilę metų nebuvo investuojama į žirgyną, turtas yra nugyventas, čia yra pagrindinė problema ir žirgynas šiai dienai negali pasiūlyti tokios paslaugos, kuri būtų tiek patraukli, kiek verslo siūlomos paslaugos. Reiktų ieškoti tų būdų investuoti į infrastruktūrą, kad ji būtų patraukli, o po to galimos edukacijos, stovyklos, taip pat galima šalia kažkokį mini zoo parką savaitgaliais padaryti, nes šalia Vilnius, šeimos, žmonės atvyktų“, – pasakojo ministras.

Anot jo, žirgyną reikia išsaugoti, nes tai yra daugiau nei tik verslas.

„Daug sportininkų mūsų ten laikydavo žirgus, naudodavosi hipodromu, žirgynas taip pat atlieka ir valstybės vieną iš funkcijų – genofondo išsaugojimo. Saugomos yra trys žirgų rūšys, žemaitukai, trakėnai ir Lietuvos sunkieji, bet čia per tris padalinius“, – aiškino I. Hofmanas.

„Aš suprantu, kad esant laisvai rinkai valstybė neturėtų užsiimti verslu, kurį gali pasiūlyti šiaip verslas, nes ne valstybės funkcija užsiimti verslu, valstybė nėra geras verslo valdytojas, taip jau yra, tai turi daryti privatus kapitalas, bet yra ta situacija, kad, kaip ir sakiau, tai yra daugiau nei tik žirgynas“, – pabrėžė ministras.

Pernai gruodį Lietuvos žirgynas pranešė uždarantis padalinį Riešėje šalia Vilniaus, o sprendimą lėmė nuostolinga jo veikla, nuostoliai sudaro didžiąją dalį bendro bendrovės nuostolio.