Kalbos apie kuriamą dviratininkų rojų Vilniuje patiems dviratininkams optimizmo nekelia. Abejojama, ar valdžia spės iš Europos Sąjungos (ES) pasiimti žadėtus 9,5 mln litų tarptautinei dviračių trasai tiesti.
Tarptautinės dviračių ir turizmo trasos „EuroVelo 11“ projektą sostinės taryba palaimino dar prieš pusantrų metų. Tačiau Vilniuje turinčios atsirasti trasos dalies tiesimas įstrigo.
Lietuvos dviratininkų bendrija atsainų valdininkų požiūrį vertina itin kritiškai. „Kiek žinau, valdžia nelabai spės surasti rangovų. Didelė tikimybė, kad ES skirtas lėšas teks grąžinti atgal į Briuselį“, – abejonėmis su „Vilniaus diena“ dalijosi bendrijos atstovas Frankas Vurftas.
Pabaigtuves nukėlė
Dviratininkų būgštavimai nėra be pagrindo. Šiomis dienomis savivaldybėje posėdžiavusi Viešųjų pirkimų komisija atmetė dviejų potencialiai rangos darbus galinčių atlikti bendrovių paraiškas. Nei konkurse dalyvavusi įmonė „Gatvių statyba“, nei „Kerista“ neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų. Abi bendrovės numatė gerokai ilgesnę projekto darbų atlikimo trukmę, nei prieš pusantrų metų buvo nustačiusi savivaldybės taryba.
Dviračių trasa „EuroVelo 11“ turėtų būti baigta tiesti kitų metų rugpjūčio 1 d. O rangos darbus pretenduojančios atlikti bendrovės trasą užbaigtų tik kitų metų lapkričio pabaigoje – trimis mėnesiais vėliau, nei nustatyta.
Atitrūkę nuo realybės
Bendrovės „Kerista“ rinkodaros direktorius Algimantas Repšys atkreipė dėmesį, kad popieriuose dviračių trasos pabaigtuvių datą numatyti lengviau nei realybėje. Iki kitų metų rugpjūčio atlikti visų darbų neva net fiziškai neįmanoma.
„Projektas vėluoja, konkursas rangovams rasti paskelbtas irgi vėliau, nei turėjo būti. Optimaliai dirbant galbūt ir būtų galima trasą nutiesti per pusmetį, tačiau neužmirškite, kad darbus pradėtume nebent kovą. Todėl ir numatėme juos baigti lapkričio gale“, – aiškino A.Repšys.
Biudžetas išsipūtė
Nepaisant nesklandumų, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Evaldas Lementauskas dviračių trasos „EuroVelo 11“ projekto eigą vertina optimistiškai. „Padarysime viską, kad maksimaliai panaudotume ES lėšas“, – tikino jis.
Po komisijos posėdžio miesto valdžia kreipėsi į Finansų ministeriją. Ši turėtų atsakyti, ar galima nukelti projekto įgyvendinimo datą. Jei ne, savivaldybės atstovai su potencialiais rangovais turės sėsti prie derybų stalo ir tartis dėl skubesnio darbų atlikimo.
Dėl to veikiausiai būtų atidėta darbų pradžia ir, ko gera, dar labiau padidėtų jau ir taip išsipūtęs dviračių trasos projekto biudžetas.
Laimindama „EuroVelo 11“ projektą sostinės valdžia numatė preliminarią jo vertę – 13,8 mln. litų. Nuo to laiko praėjus pusantrų metų pabrango ne tik statybinės medžiagos – pakilo ir darbininkų atlyginimai. Manoma, kad dabar trasai tiesti reikėtų skirti jau 19 mln. litų. ES šiam projektui atseikėjo tik 9,5 mln. litų.
Žeria savus argumentus
„Visi projektai, pradėti prieš porą metų, dėl infliacijos ir kitų dalykų pabrango“, – nesistebėjo E.Lementauskas. Dviratininkų priekaištus, esą projekto kaina pakilo dėl naujosios miesto valdžios neveiklumo, jis atmetė.
„Jokių trikdžių nėra. Mes gerų projektų nestabdome ir juos netgi skatiname. Projekto įgyvendinimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, sąmoningai jo niekas nestabdo ir tikrai nenori prarasti ES skirto finansavimo“, – aiškino E.Lementauskas.
Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios stringa projekto įgyvendinimas – ilgi reikiamų konkursų terminai ir įvairios statytojų bei kitų suinteresuotų grupių pretenzijos. Neva pradėjus tiesti dviračių trasas, savo pretenzijas pradėjo reikšti geležinkelininkai ir žuvivaisininkai.
Šie argumentai dviratininkų neįtikina. „Tiesiog miesto valdžia tam tikrose vietose nenori riboti automobilių eismo. Valdininkai dviračiais nevažinėja ir jiems tai neaktualu. Valdžiai svarbiau aplinkkeliai, nes investicijos į juos dešimteriopai didesnės“, – svarstė bendrijos atstovas Saulius Ružinskas.
Naujausi komentarai