Geras kaimynas nesiklausys trankios muzikos, kai serga jūsų jaunėlis, ir bent iš mandagumo pasisiūlys palaistyti gėles, kai išvyksite ilsėtis į užsienį. Tobula, ar ne? O koks kaimynas pats esate?
„Siūlau parašyti skelbimų lentoje: „Esu geras kaimynas, nes nedarau tau, kaimyne, to, to ir to blogo, todėl, jei ir tu esi toks, užeik į mano trečiu numeriu pažymėtą butą ir savaitgalį su šeimomis galime važiuoti kepti šašlykų“, – taip svajonių kaimynystę įsivaizduoja internautas Paulius.
Vakar daugelyje Senojo žemyno miestų švęstos Europos kaimynų dienos proga „Vilniaus diena“ irgi nusprendė pasvarstyti, kas vis dėlto yra geri
kaimynai. Ar tai žmonės, gyvenantys vienoje daugiabučio namo laiptinėje ir drauge skutantys bulves plokštainiui?
O gal kaimyną labiau pamilsti ne tada, kai jis tave pavaišina ką tik iškeptu obuolių pyragu, bet tuomet, kai pastato automobilį taip, kad tilptų ir tavasis? Tokio kaimyno vaikai ant jūsų kilimėlio neprispjaudys saulėgrąžų lukštų, netrauks dūmo už jūsų buto durų ir neprimėtys nuorūkų į pašto dėžutę. Idilė. Ar ji įmanoma dažniau nei kartą per metus?
Susvetimėjimas klesti
„Žmonės dabar labai uždari, liūdni, santūrūs. Nesinori brautis į kitų gyvenimą. Su kaimynais dažniausiai kalbamės apie buitinius reikalus: laiptinės remontą, šiukšles. Į asmeniškumus nesileidžiame“, – dienraščiui pasakojo Fabijoniškėse gyvenantis Alvydas.
Susvetimėjimas nėra vien Vilniaus ar kitų Lietuvos miestų bėda. Kiekvienas Europos miestas susiduria su didėjančiu socialiniu abejingumu. Dabar bendrauti pasauliniu mastu yra paprasčiau negu pasikalbėti su greta ar kitapus gatvės gyvenančiais kaimynais.
Dėl to 1999 m. pirmą kartą viename Paryžiaus rajone surengta kaimynų šventė kasmet plinta po Europą. Draugiškos kaimynystės virusas užkrėtė ir vilniečius.
Lazdynų gyventojų fiesta
Nors Europos kaimynų diena švenčiama paskutinį gegužės antradienį, Lazdynų seniūnijos gyventojai atkėlė ją į savaitgalį. Praėjusį šeštadienį prie seniūnijos šėlo apie
2 tūkst. žmonių. Jie šoko, dainavo, pūtė balionus, žaidė „megašaškėmis“, vaišinosi.
„Jautėsi begalinis bendruomeniškumas: žmonės diskutavo, dalijosi įspūdžiais, mezgė naujas pažintis. Šįkart mes gyventojus vaišinome saldainiais, tačiau tikimės, kad kitąmet jie patys atsineš gardumynų, susės prie ilgo bendro stalo. Laikui bėgant jie ims sveikintis, bendrauti šeimomis, rūpintis vieni kitų saugumu“, – neabejojo Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas.
Talkoje pakvipo pyragu
Birželio 7 d. kaimynų šventė persikels į Žirmūnus. Ji pasklis po Žirmūnų, Olimpiečių ir Kareivių gatves, rajono skverus. „Geriau vėliau negu niekada“, – šypsojosi Žirmūnų seniūnė Ona Suncovienė.
Gatvės šventėje kaimynus linksmins vietos folkloro ansambliai, prie Sporto rūmų bus eksponuojami Žirmūnų pagrindinių bei vidurinių mokyklų moksleivių ir darželių auklėtinių piešiniai. Konkursui „Mano gatvė“ vaikai piešė gatves, kuriose gyvena.
„Pažadame pramogų, bet alkoholio nebus – propaguojame blaivybę. Siekiame, kad žmonės geriau pažintų vieni kitus. Tam užtenka tiesiog savo kieme, gatvėje ar sode surengti nedidelę šventę. Mintis daryti šį renginį gimė pernai, kai sodinant medelius viena gyventoja atsinešė pyragą ir pavaišino visus talkoje dalyvaujančius žmones“, – pabrėžė O.Suncovienė.
Lazdynų ir Žirmūnų seniūnijų šventėms lėšų skyrė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Organizuoti pristigo energijos
Pernai Vilnius audringai šventė Europos kaimynų dieną. Sereikiškių parke šventės dalyviai klausėsi sostinės bendruomenių kolektyvų koncerto, vaišinosi kareiviška koše ir arbata.
Šiemet Kaimynų dienai suorganizuoti savivaldybė pritrūko energijos: miesto centre vakar buvo tylu, o Gedimino prospekto praeiviai traukė pečiais ir prisipažino apie visoje Europoje populiarią draugiškos kaimynystės šventę nieko nežinantys.
„Ieškojome formos, diskutavome ir draugiškai nusprendėme šiemet šventės mieste nerengti. Kaimynų dienos idėja yra suburti viename name, gatvėje ar rajone gyvenančius žmones, todėl renginius iš sostinės centro reikėtų perkelti į seniūnijas, kad gyventojai galėtų įsitraukti ir aktyviai dalyvauti. Kitais metais taip ir bus“, – pažadėjo savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėjas Žilvinas Abaravičius.
2007 m. Europos kaimynų diena pritraukė 7 mln. europiečių 725-iuose Senojo žemyno miestuose.
Loreta Šidlauskaitė, Šeškinė
Pirmąkart girdžiu apie Kaimynų dieną, niekada jos nešvenčiau. Jei kas nors tokią šventę suorganizuotų mano gyvenamame rajone, turbūt nueičiau pasižiūrėti. Bet abejoju, ar ji pritrauktų daug gyventojų. Laiptinės kaimynai nesikalba, tai ką jau čia kvartalo draugystė!
Algis, Naujamiestis
Gal jaunimas ir dažniau susibėga, senesni žmonės yra uždaresni, paskendę savo ligose, nepritekliuose. Tačiau ir mes pasikalbame sėdėdami ant suoliuko ar vedžiodami šunį. Per talkas susibėgame. Aišku, norėtųsi daugiau nuoširdaus, o ne buitinio bendravimo. Kaimynų šventės – gražu.
Birutė Purlienė, Fabijoniškės
Bendrauju tik su vienu kaimynu, gyvenančiu toje pačioje laiptinėje. Jis mėgsta pasišnekučiuoti, pasidalijame įspūdžiais, paklausiame, kaip kuriam sekasi. Bet iš esmės kaimynai šiais laikais yra nutolę vieni nuo kitų, dažnas net nesisveikina.
Kaimynų draugystės idėjų kraitis
Pakeisti kaimyno kilimėlį prie durų; nuplauti automobilį; suorganizuoti kaimynų šaškių turnyrą. Tai tik keletas siūlymų Lietuvos gyventojams, kaip galima maloniai nudžiuginti savo kaimynus per visoje Europoje švenčiamą kaimynų dieną. Visą mėnesį telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ konkursui „Bendraujantys kaimynai“ gyventojai teikė ir rinko geriausias idėjas, kaip stiprinti kaimynų santykius ir kurti draugiškesnę kaimynystę. Iš viso sulaukta beveik pusšimčio gyventojų siūlymų, o balsavusiųjų skaičius perkopė 3,5 tūkst. Sulaukta ir nesunkiai įgyvendinamų idėjų, kaip sustiprinti kaimynystės ryšius:
per žiemos šventes papuošti kaimyno langą kalėdiniu žaisliuku;
pasisiūlyti pažiūrėti kaimynės vaiką;
ant buto durų pasikabinti užrašą „Visuomet turiu druskos“;
gimtadienio proga į pašto dėžutes kaimynams įmesti atviruką;
padovanoti kaimynams naują kilimėlį arba ant durų užklijuoti lipduką su užrašu „Šias duris stebi ir saugo kaimynai“. Vagys iš karto suprastų, kad lysti neverta, – čia susikūrusi stipri kaimynų bendruomenė.
Šventė suburia ir suartina
Tradicinė tampanti Europos kaimynų šventė Senajame žemyne pradėta švęsti 1999 m. Prancūzijoje.
Tikroji šios šventės idėja yra susiburti ir padėti surasti bendrą kalbą žmonėms, kuriuos sieja gyvenamoji vieta. Renginio organizavimas nesudėtingas: bendruomenės nariai (namo, gatvės, kvartalo, rajono ar gyvenvietės kaimynai) patys organizuoja šventę, parengia stalą, susineša savo vaišių ir gėrimų, kartu leidžia laiką ir bendrauja su kaimynais.
Naujausi komentarai