Rengiamas netoli Kauno pilies esančios teritorijos detalusis planas. Kulminaciją pasiekė savivaldybės derybos dėl Dainų slėnio susigrąžinimo. Tai atgaivino svarstymus dėl skulptūros „Kanklininkas“ perkėlimo į Dainų slėnį, nes šiai vietai skulptūra ir buvo kurta.

Aplinka bus pakeista

Urbanistikos ir achitektūros skyriaus vedėjas Nerijaus Valatkevičiaus teigimu, dabar tinkamiausias metas diskusijoms, kur turi stovėti „Kanklininkas“: prie Kauno pilies ar Dainų slėnyje.

„Iš tiesų dabar atsirado galimybė svarstyti dėl “Kanklininko„ iškėlimo. Šalia Kauno pilies formuojama nauja erdvė su kovos laukais. Kyla abejonių, ar čia pastatyta “Kanklininko„ skulptūra derėtų naujoje erdvėje. Kita priežastis – savivaldybėje vyksta intensyvios detybos dėl Dainų slėnio susigrąžinimo. Kiek teko girdėti iš specialistų, “Kanklininko„ skulptūra buvo kuriama būtent Dainų slėniui. Būtų simboliška, kad ji papuoštų susigrąžintą slėnį“, – svartė N.Valatkevičius.

Pagal rengiamą detalųjį planą erdvė, kurioje stūkso Roberto Antinio vyresniojo sukurta skulptūra „Kanklininkas“, susijungs su tvirtovės teritorija.

„Tai bus kultūrinės paskirties sklypas, susiliejantis su pilies prieigomis, jame galės vykti įvairūs renginiai. Iki šiol automobilių stovėjimo aikštelė su “Kanklininko„ skulptūra buvo atskirta nuo tvirtovės. Dabar bus išlaikoma vientisa pilies ir netoli jos esančios erdvės istorinė paskirtis“, – pasakojo savivaldybės užsakymu detalųjį planą formuojančios įmonės „Miesto planas“ architektas Evaldas Barzdžiukas.

Pasak jo, detaliojo plano projekte numatyta vieta ir skulptūrai. Kai kurie architektai, istorikai įsitikinę, kad būtų logiška, jog naujoje erdvėje atsirastų ne atsitiktinai prie pilies pastatytas „Kanklininkas“, bet Kauno pilies gynėjo Vaidoto skulptūra.

Grįžtų į savo vietą

Daugiau kaip prieš 40 metų sukurtas „Kanklininkas“ su pilimi jokių sąsajų neturi – R.Antinis vyresnysis šią skulptūrą kūrė Dainų slėniui papuošti. Ji ten būtų derėjusi pagal vietovės paskirtį.

Kauno menininkai kalba, kad garsus skulptorius paskutinę minutę panoro, jog jo darbas būtų įkurdintas labiau žmonių lankomoje vietoje – prie Kauno pilies.

Tuometės miesto valdžios užsakymu tada kaip tik buvo kuriamas architektūrinis Kauno pilies teritorijos sutvarkymo planas. Vykdomasis miesto komitetas neprieštaravo, kad sutvarkytoje aplinkoje būtų pastatyta nauja R.Antinio skulptūra. Žinoma, tais laikais Lietuvos kunigaikščių atminimas buvo ignoruojamas, todėl apie pilies gynėjo Vaidoto įamžinimą niekas nė neužsiminė.

Galimybė sugrąžinti „Kanklininką“ į jam iš pradžių numatytą vietą padidės po to, kai miesto valdžia atsiims verslininkams atitekusį Dainų slėnio sklypą.

„Tokios derybos tikrai vyksta. Kalbame apie sklypų mainus su verslininkais ir tikiu, kad Dainų slėnį pagaliau pavyks susigrąžinti“, – teigė Kauno administracijos direktorius Antanas Nesteckis.

Gidams tenka fantazuoti

Dėl „Kanklininko“ užsienio turistus lydintiems gidams tenka pasukti galvą. Svečiams paaiškinti, kaip ši skulptūra susijusi su Kauno pilimi, problemiška.

Turzmo agentūros „Mūsų odisėja“ direktorė Regina Navickienė pasakojo, kad gidai, turistų paklausti apie „Kanklininką“, turi pasitelkti iškalbą ir fantaziją.

„Jie pasakoja, kad tai mūsų lietuviškumo, pagonybės, savitų papročių, kuriuos gynė senosios Kauno pilies kariai, simbolis“, – išdavė paslaptį, kaip darbuotojai sukasi iš keblios padėties, R.Navickienė.

„Pastebime, – kalbėjo ji, – kad ir kauniečiai nelabai suvokia šios skulptūros paskirties, netgi jos nepastebi. Jei kauniečiams prieš ekskursijas pasakome, kad rinksimės prie “Kanklininko„, daugelis net nesupranta, kuri tai vieta.“

Nepelnytai pamirštas

Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas, karo istorikas Arvydas Pociūnas tvirtino be jokių abejonių palaikantis idėją vietoj „Kanklininko“ pastatyti Vaidoto paminklą.

„Tai pirmasis Kauno istorijoje realus žmogus, kurio vardas užfiksuotas kronikose. Bet apie tai kauniečiai mažai žino, šiam pilies gynėjui skiriama nepelnytai mažai dėmesio“, – pastebėjo istorikas.

Vaidotui skirta tik gatvė Panemunėje, bet greičiausiai yra nedaug žinančiųjų, kieno garbei taip pavadinta gatvė.

„Jeigu pastatytume Vaidoto paminklą, apie jį kauniečiai tikrai daugiau sužinotų, būtų deramai įamžintas kunigaikščio atminimas. Juk Vaidotas nusipelnė ne tik Kaunui, bet ir kitoms lietuviškoms žemėms. Gindamas Kauno tvirtovę jis stabdė kryžiuočių veržimąsi gilyn į šalį. O ir užsieniečiams būtų labai aišku, kodėl prie Kauno pilies pastatyta būtent jos gynėjo skulptūra“, – argumentavo A.Pociūnas.

Pilies draugijos narys Rimvydas Žiliukas irgi mano, kad „Kanklininkas“ nedera prie Kauno pilies. Pasak jo, čia labiau tiktų su Lietuvos ir Kauno istorija susijusi asmenybė.

„Kauno pilis pirmiausiai simbolizuoja kovas su agresoriais iš Vakarų, todėl būtų teisinga pastatyti kunigaikščio Vaidoto, pilies gynėjo, skulptūrą“, – įsitikinęs jis.

Tereikia iniciatyvos

Kauno savivaldybės Pavadinimų sumanymų ir atminimo įamžinimo komisijos pirmininkas Gediminas Budnikas aiškino, kad idėjai įamžinti kunigaikščio Vaidoto atminimą komisija neprieštarautų.

„Sprendimus priima ne tik komisijoje esantys politikai. Konsultuojamės su mokslininkais, esame atviri diskusijoms“, – tvirtino G.Budnikas.

Vaidoto paminklo idėjai neprieštarauja ir Kultūros paveldo departamento atstovai.

„Jeigu visuomenė, specialistai, valdžios atstovai susėdę sutars, kad prie Kauno pilies geriausiai tinka kunigaikščio Vaidoto skulptūra, kodėl gi ne? Svarbiausia, kad būtų bendras sutarimas arba surengta gyventojų apklausa, o ne priimtas kurios nors vienos organizacijos ar valdininko pasiūlymas“, – teigė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovas Svaigedas Stoškus.