Kauno pilies rekonstrukcija baigiasi, tačiau iki šiol neaišku, kas čia šeimininkaus: kolekcininkai, konferencijų, parodų, koncertų rengėjai, o gal įsikurs dar vienas sustabarėjęs ir tuščias muziejus.

Pradėjo diskutuoti

"Atvažiuos turistų autobusas, ateis žmonės ir ką jie veiks? Aišku, kad kavinės pilyje nebus, tačiau galima parodyti filmą apie Kauną, rengti konferencijas, koncertus, parodas", – į pilį susirinkusius kūrybinių sąjungų atstovus diskusijai provokavo vicemeras Rimantas Mikaitis.

2,2 mln. litų iš Norvegijos finansinių mechanizmų istorinės Kauno pilies rekonstrukcijai buvo skirti, kad ši vieta taptų atvira visuomenei.

Rekonstrukcijos projekto autoriaus Kęstučio Mikšio nuomone, be pilyje liksiančio Turizmo informacijos centro, yra trys pagrindinės kryptys, kaip galima išnaudoti erdves. Neseniai buvo atlikti pilies archeologiniai tyrimai, todėl K.Mikšys siūlo įrengti radinių ekspozicijos salę.

"Viršutinis aukštas – ypatinga pastogė kameriniams renginiams", – įsitikinęs projekto autorius. Po kūginio stogo skliautu atsivėrusią erdvę įvertino ir vakar vykusios neformalios diskusijos dalyviai. "Čia puiki akustika. Belieka pagalvoti, kaip įrengti laiptelius, kur galėtų įsitaisyti žiūrovai arba muzikantai", – svarstė Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta.

Sukėlė ginčų

Kauno miesto muziejaus plėtra ypač besirūpinantis tarybos narys Raimundas Kaminskas pareiškė, kad pilis šiai įstaigai ypač tinkama vieta.

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininką Dalių Šarakauską nustebino tokie R.Kaminsko užmojai. "Muziejus – tai pigiausias būdas nužudyti šią vietą. Sudėjai šarvus, patrankas, šalia pasodinai moteriškę, kad prižiūrėtų. Kainuoja gana nedaug", – ironizavo D.Šarakauskas. Kauno architektų atstovas atkreipė dėmesį, kad pilis neturėtų būti pritaikyta vien turistams. "Juk mes patys čia gyvename", – šyptelėjo D.Šarakauskas.

"Jeigu pilyje bus rengiamos parodos, būtina pagalvoti apie modernų apšvietimą, kad eksponuojami darbai neatrodytų pigiai ir prastai", – atkreipė dėmesį Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis.

Pasak Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Gintauto Vaičio, dailininkai pasiruošę prisiderinti prie pilies erdvių. Kaip pavyzdį jis priminė dar iki rekonstrukcijos pilyje rengtą ir visuomenės dėmesio sulaukusį projektą "Tamsos šviesa". G.Vaičys ragino visus svarstyti ne tik pilies panaudojimo galimybes, bet kompleksiškai spręsti, kokių erdvių mieste trūksta ir kaip rasti kompromisą tarp visų poreikių.

Pasigedo vėtrungės

Kol vyksta svarstymai, kas galėtų vykti po naujuoju pilies stogu, jos erdvės dar nepasiruošusios priimti lankytojų. Visi darbai turėtų būti baigti lapkritį. .

Iki rekonstrukcijos Kauno pilis buvo patikėta Turizmo informacijos centrui. Neabejojama, kad ir atnaujintoje pilyje turėtų veikti TIC padalinys. Miesto valdžia gruodį žada apsispręsti, kas taps tikruoju šios istorinės erdvės šeimininku. Šiuo metu nėra bendros nuomonės, ar pilis vėl bus patikėta prižiūrėti TIC.

Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis užsiminė, kad kitų metų biudžete ketinama numatyti lėšų idėjų konkursui, kaip turėtų atrodyti pilies prieigos. Juolab kad architektas K.Mikšys kalba apie antrąjį etapą – piliavietės sutvarkymą ir prieigos prie Neries upės atvėrimą.

Anksčiau ant pilies stogo plevėsavo Kauno vėliava, todėl diskusijos dalyviai pasigedo kokio nors akcento ant naujosios statinio kepurės. "Reikėtų pagalvoti apie vėtrungę", – siūlė vicemeras R.Mikaitis. Vėtrungės idėjų paieškas žadama patikėti studentams.