Pagrindinė priežastis, kodėl šiluma vilniečiams nepinga, yra valstybės nustatyta prievolė „Vilniaus energijai“ apie du trečdalius reikiamų dujų kiekio pirkti iš Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Šios dujos yra maždaug 16,6 proc. brangesnės nei biržoje ir 35,7 proc. brangesnės nei „Vilniaus energija“ galėtų nusipirkti iš bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“, su kuria sudarė sutartį vasario pradžioje.

Tokias išvadas pristatė speciali Vilniaus m. savivaldybėje sudaryta darbo grupė, išanalizavusi Vilniaus miesto šilumos kainų pagrįstumą ir galimybes jas sumažinti.

„Suprantama, kad SGD terminalas yra nacionalinio energetinio saugumo objektas, tačiau būtina aiškiai įvardinti, kad didžiausia jo išlaikymo našta tenka vilniečiams, sumokantiems per didelę šilumos energijos kainą. Šiuo metu „Vilniaus energijai“ valstybė yra nurodžiusi nupirkti didesnę dalį (net 73 proc. per metus) dujų iš SGD, kurios yra trečdaliu brangesnės nei galima būtų įsigyti rinkoje,  o tik likusi, mažesnė dalis bus perkama   iš LDT“, - sakė darbo grupės narys, buvęs ilgametis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas, energetikos ekonomistas, prof. habil. dr  Vidmantas Jankauskas.

Kovo mėnesį „Vilniaus energija“ privalės iš SGD terminalo nupirkti 22,1 mln. kub. metrų dujų arba 15,6 proc. daugiau nei vasarį, kada nupirko 18,67 mln. kub. metrų. Likusią dalį, 11,61 mln. kub. metrų, dujų „Vilniaus energija“ nupirks iš „Lietuvos dujų tiekimo“, trečdaliu mažesne kaina.

V. Jankauskas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybė praktiškai neturi jokių galimybių pakeisti situaciją, nes prievolę pirkti dujas iš SGD terminalo nustato valstybės institucijos. Tačiau jis rekomenduoja savivaldybei kelti šį klausimą, kad SGD terminalo išlaikymas būtų padalintas tarp visų Lietuvos gyventojų ar bent jau tarp visų šalies energijos vartotojų.

„Susidarė keista situacija, kad valstybės įpareigojimas „Kauno energijai“ pirkti SGD terminalo dujas, pavyzdžiui, kovo mėnesį bus net 27 kartus mažesnis nei „Vilniaus energijai“, nepaisant to, kad „Kauno energija“ per metus parduoda šilumos vartotojams tik 2 kartus mažiau nei „Vilniaus energija“. Maža to, Kaunui leista kovą pirkti mažiau brangių SGD terminalo dujų, nei vasarį, o Vilniui priešingai – įpareigota pirkti daugiau brangių SGD terminalo dujų“, - pastebi savivaldybės darbo grupės atstovas.

Pasak jo, Kaunas labai sumažino dujų suvartojimą, perėjęs prie biokuro, o Vilnius baudžiamas brangiomis SGD dujomis, nors perėjimą prie biokuro stabdė ne savivaldybė.
V.Jankauskas taip pat akcentavo, jog termofikacinių elektrinių, gaminančių ir šilumą, ir elektrą, nuostolius taip pat didina tai, kad AB „LESTO“ iš jų perka per mažus elektros energijos kiekius. Tačiau šią situaciją – kiek elektros perkama iš TE taip pat nustato Vyriausybė (VIAP)  – savivaldybės neturi reikiamų galių. 

Šią darbo grupę Vilniaus miesto savivaldybė sudarė po to, kai prieš savaitę pareiškė, jog „Vilniaus energijai“ net ir susiderėjusi dėl mažesnių kainų su „Lietuvos dujų tiekimu“, šilumos energijos kainos sostinėje nemažės.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, 2015 m. vasario mėnesį tarp visų didžiausių Lietuvos miestų brangiausiai už šilumą mokėjo kauniečiai – 6,47 euro centų už kWh be PVM. Vilniuje šiluma kainavo 6,23 euro centų už kWh be PVM.