Kaunas Lampėdžiuose pasistatė turistams skirtą puikų kempingą, bet sukūrė jame absurdišką situaciją: jau prasidėjo pelningiausias sezonas, bet turistai čia neįleidžiami ir dar neaišku, kada jiems atsivers kempingo vartai.

Vasaros sezonai – tušti

Už 2,5 mln. litų pastatytą Lampėdžių kempingą iki šios vasaros pradžios dar buvo galima laikyti sėkmingu projektu: šalia magistralės „Via Baltica“ žiedo atsirado graži, įspūdingos aplinkos apsupta poilsiavietė. Buvo pabrėžiama, kad ji miestui suteiks turistinio patrauklumo. Tačiau planai sužlugo. Pirmasis nerimo signalas nuaidėjo dar praėjusios vasaros pabaigoje, kai paaiškėjo, kad kempinge negalės apsistoti į Europos vyrų krepšinio čempionatą atvykstantys sirgaliai. Tuomet savivaldybės atstovai aiškino, kad objekto iki čempionato nepavyks perduoti kempingo veiklą organizuojančiam operatoriui. Atėjo kita vasara, bet situacija liko tokia pati: sezono dienas naujasis kempingas paleidžia vėjais.

„Kauno diena“ domėjosi, dėl kokių priežasčių taip neefektyviai ir neatsakingai naudojamas miesto turtas, į kurį investuoti ES milijonai, prie kurių lėšomis prisidėjo ir savivaldybė.

ES paramos būtina sąlyga buvo tokia, kad į objektą investuotų ir privatus kapitalas. Todėl kempingo nebuvo galima ptikėti savivaldybės įmonei – pradėta ieškoti operatoriaus.

Gegužės pradžioje Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje buvo pranešta, kad paaiškėjo Lampėdžių kempingo nuomos konkurso nugalėtojas – juo paskelbta bendrovė „DK ir Ko“.

Tačiau kai atėjo metas pasirašyti operatoriaus sutartį, konkurso nugalėtoja pareiškė, kad persigalvojo ir sutarties nepasirašys.

Dar nežino, ar sutiks

Tuomet surengtas naujas konkursas, kurio nugalėtoju paskelbta nekilnojamojo turto prekyba užsiimanti bendrovė „Turto centras“. Operatoriaus sutartį su ja planuojama pasirašyti iki birželio 27 d.

Akivaizdu, kad kempingas paleis vėjais ne tik birželį, bet ir liepą, nes naujajam operatoriui prireiks papildomai laiko, kol pasirengs čia priimti turistus. Atrodo, kad vėjais gali nueiti ir visa vasara, nes, kaip paaiškėjo, naujieji konkurso laimėtojai dar nėra įsitikinę, kad pasirašys nuomos sutartį.

„Visaip gali būti. Gali būti, kad ir nepasirašysime sutarties. Jei sąlygos netiks, galima bus bandyti derėtis su savivaldybe. Kokia būtų kempingo vizija ir perspektyva, jei pasirašysime sutartį, sunku pasakyti. Viskas dar labai šviežia“, – sakė „Turto centro“ vadovas Paulius Arasimavičius, patvirtindamas nuogąstavimus, kad kempingo ateitis tebelieka miglota.

Manipuliacijos grėsmė

„Turto savininkas yra Kauno miesto taryba ir ji nustato visas sąlygas. Remiantis tomis sąlygomis, konkursą laimėję, bet sutarties neatvykę pasirašyti verslininkai neprivalo aiškinti, kodėl persigalvojo. Persigalvojo, ir viskas. Už tai jiems negrąžinamas trijų mėnesių nuompinigių įnašas“, – paaiškino savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Antanas Slušnys.

Tarybos patvirtinta pradinė kempingo nuomos kaina – 345 litai. Konkurso metu ji padidėjo tiktai keliais centais, tad sutarties pasirašyti neatvykusi ir kempingo veiklą žlugdanti bendrovė privalės sumokėti kiek daugiau nei tūkstantį litų.

Pasak „Kauno dieną“ konsultavusių specialistų, neįpareigojančios konkurso sąlygos gali skatinti manipuliacijas, kai konkurso laimėtojo pasitraukimas yra numatytas iš anksto, užleidžiant vietą šešėlyje buvusiam ir mažesnę kainą pasiūliusiam kitam pretendentui.

Sutartyje įžvelgė spąstus

„Kauno diena“ pasidomėjo, kodėl nuomos sutarties nepanoro pasirašyti pirmąjį konkursą laimėjusi bendrovė „DG ir Ko“.

Bendrovės vadovas Aidas Janėnas ėmė tvirtinti, kad tai ne bendradarbiavimo sutartis, o vienašališkai primesta plėšikavimo sutartis. Pasak jo, pasirašyti nuomos sutartį atbaidė savivaldybės reikalavimas per kelerius metus į kempingo plėtrą investuoti 200 tūkst. litų ir užtikrinti, kad per trejus metus kempingą aplankytų per 8 tūkst. turistų.

„Norint surinkti tiek turistų, jie turėtų eiti nenutrūkstamai kiekvieną dieną“, – sakė A.Janėnas.

Direktorius užsiminė, kad pagal pasirašytą sutartį, pažeidus bet kurį sutarties punktą, savivaldybė pasilieka sau teisę vienašališkai ją nutraukti, o tuomet būtina iš karto sumokėti visą investicijų sumą – 200 tūkst. litų.

„Tereikia padaryti vieną klaidą, už ją sumokėsi milžiniškus pinigus, o paskui būsi išmestas į gatvę dar nepradėjęs darbo“, – dalijosi savo nerimu konkursą laimėjusios, bet sutartį pasirašyti atsisakiusios bendrovės vadovas.

Tikino per vėlai susigriebę

Tačiau tokios sąlygos, kurios staiga įvarė daug baimės konkurso laimėtojui, buvo aiškios ir prieš konkursą: jos buvo išdėstytos konkurso medžiagoje. Kodėl tuomet tos sąlygos negąsdino?

„Per vėlai supratome. Pasvarstėme, supratome, kad čia viskas per daug griežtai“, – netikėto atsitraukimo priežastį aiškino „DG ir Ko“ vadovas.

Pirmąjį konkursą laimėjusi „DG ir Ko“ neturi jokios patirties su poilsiaviečių veikla susijusioje veikloje ir specializuojasi statybose ir dantų protezų gamyboje.

Tačiau, pasak A.Janėno, įmonė buvo pasirengusi naujiems iššūkiams.

„Norėjome praplėsti veiklą, prisidėti prie miesto gerovės, išbandyti jėgas kempingo veikloje. Ten juk nėra baisi specifika. Turime neįgalių žmonių, tad galėjome jiems parūpinti nesunkaus darbo. Būtume kažką suorganizavę“, – apie neapibrėžtus planus kalbėjo neįgaliųjų socialine įmone prisistatančios bendrovės vadovas.

Turėjo skolų

Savivaldybės turto nuomos konkurso komisijai neužkliuvo, kad DG ir Ko„ neturi jokių konkrečių planų. Neužkliuvo ir tai, kad Kauno miesto savivaldybė su bendrove “DG ir Ko" jau anksčiau yra turėjusi problemų.

Pavyzdžiui, 2010 m. pradžioje Turto skyrius kreipėsi į bendrovę „DG ir Ko“, kad ji sumokėtų skolą už Savanorių prospekte nuomojamų patalpų šildymą – 2,318 tūkst. litų. Taip pat reikalavo paaiškinti, kada išnuomotose patalpose bus pradėtos teikti bendrovės „DG ir Ko“ žadėtos branduolinio magnetinio rezonanso tomografo paslaugos.

Savivaldybė bendrovei yra pareiškusi pretenzijas ir dėl buvusioje Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje nuomojamų patalpų, nes buvo nustatyta, kad patalpų durys – atviros, o pačios patalpos nenaudojamos.

Tuština miesto biudžetą

Gražią, tačiau veiklaus šeimininko neturinčią ir užsienio turistų negalinčią priimti kempingo teritoriją šiuo metu saugo bendrovė „Baltic Service Group“, už kurios darbą mokama iš miesto biudžeto.

„Vakarais į teritoriją prisirenka nemažai jaunimo. Sakyčiau, kad jie elgiasi kultūringai. Užtenka parspėti, kad laikytųsi tvarkos. Nė vienas kempingo įrenginys iki šiol nenukentėjo“, – „Kauno dienai“ sakė bendrovės apsaugos darbuotojas Valerijus Šumskis.

Į kempingo teritoriją turi būti užtikrinamas ir nuolatinis elektros tiekimas. Kadangi objekto nuomotojo iki šiol nėra, ir už elektrą mokama iš Kauno biudžeto.

Kempinge įrengtos 8 vietos kemperiams ir natūrali vieta palapinėms, kuriose galėtų apsistoti 40 žmonių. Sutvarkytas paplūdimys talpina apie 1100 poilsiautojų, yra lauko teniso, krepšinio, tinklinio aikštelių, kuriomis kauniečiai gali naudotis nemokamai.

Nerijus Mačiulis

Ekonomikos analitikas

Konkurso sąlygos turi būti tokios, kad jose būtų numatytos ne tik konkurse dalyvaujančių įmonių teisės, bet ir įsipareigojimai. Jei įsipareigojimai nevykdomi, miestas patiria nuostolių. Atsisakius vykdyti sutartį, turi būti numatyta kažkokia reali kompensacija.

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad viešieji pirkimai nevyksta nei labai skaidriai, nei labai efektyviai. Galimus šešėlinius susitarimus, korupcijos segmentus turėtų narstyti specialiosios tarnybos.

Vis dėlto manau, kad Lietuvoje didesnė problema yra ne viešųjų konkursų skaidrumas, bet efektyvumas. Konkursų organizatoriai turi atsakingai rūpintis, kad viešieji ištekliai, mokesčių mokėtojų pinigai būtų panaudojami kryptingai, efektyviai.