Sunkmetis pristabdė Kauno tarptautinio oro uosto veiklos plėtros užmačias, tačiau jo paslaugomis besinaudojančių keleivių srautas nemažėjo.

Tarptautinė prekyba atsigauna

Per devynis šių metų mėnesius Kauno tarptautinis oro uostas aptarnavo daugiau keleivių nei per rekordinių praėjusių metų tą patį laikotarpį. Maža to, manoma, kad keleivių srautai nemažės ir ateinančius tris mėnesius – mat pirmą kartą žiemos tvarkaraštyje numatyta daugiau skrydžių nei vasarą. Nuo lapkričio dukart dažniau iš Kauno skrendama į Brėmeną, pirmą kartą nuo vėlyvo rudens iki pavasario galiosiančiame tvarkaraštyje palikta vietos ir skrydžiams į Liverpulį. Iki šiol skrydžiai šia kryptimi vykdavo tik vasarą.

"Šiemet pirmi metai, kai skrydžių pagal žiemos tvarkaraštį ne tik nesumažėjo, bet ir padaugėjo. Tačiau labiausiai džiaugiamės dėl to, kad atsigauna krovinių pervežimas", – džiaugėsi oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.

Šiais metais buvo keli mėnesiai, kai per Kauno tarptautinį oro uostą nebuvo perskraidinta nė viena tona krovinių, tačiau pastaruosius du mėnesius pervežama maždaug po pusantro šimto tonų. Šie skaičiai dar gerokai atsilieka nuo tų, kurie būdavo fiksuojami pačiais geriausiais laikais, tačiau A.Šliupas mato šviesą tunelio gale.

Daug vilčių teikia ir skubių siuntų kompanijų lyderių UPS ir "TNT Lietuva" veiklos rodikliai. Akivaizdu, kad jų verslas atsigauna, o jų viltis ir įžvelgiamą verslo potencialą Lietuvoje atspindi bendrovės "TNT Lietuva" planai netolimoje ateityje persikraustyti į naują, erdvesnį ir modernesnį terminalą prie oro uosto.

"Pervežamų skubių siuntų kiekis yra lyg indikatorius, kad tarptautinis verslas pradeda suktis. Tai geras ženklas, kad tarptautinė prekyba atsigauna", – įsitikinęs A.Šliupas.

"Oro parkas" – neužmirštas

A.Šliupas nedrįsta spėlioti, kokia šiandien būtų oro uosto veikla, jei ne pasaulinė ekonomikos krizė. Buvo prognozuota, kad per pastaruosius metus milžiniškais tempais augęs pervežamų klientų skaičius šiais metais būtų ir taip sumažėjęs. Tačiau A.Šliupas mano, kad per tą laikotarpį galėjo būti gerokai daugiau pasistūmėta įgyvendinant kelis ambicingus projektus.

Vis dar nepamirštas ir aktyviai analizuojamas "Oro parko" projektas. Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijos dalyje, prisišliejusioje prie oro uosto, numatyta labai patraukli vieta su aviacijos pramone susijusioms investicijoms. A.Šliupo teigimu, jokioje kaimyninėje šalyje nėra galimybės investuoti LEZ teritorijoje ir pašonėje turėti oro uostą.

"Apskritai, manau, kad Lietuva turi unikalią galimybę suformuoti didelį regioninį transporto mazgą. Jeigu bus priimtas sprendimas šalia oro uosto statyti viešąjį logistikos centrą ir privesti europinę geležinkelio vėžę iki Kauno, ši vieta taptų labai patraukli tarptautiniam krovinių judėjimui", – kalbėjo A.Šliupas.

Į ateitį žiūri optimistiškai

Taip pat dedamos pastangos, kad šalia Kauno tarptautinio oro uosto kuo skubiau įsisteigtų lėktuvų techninio aptarnavimo centras. Šiuo metu ypač patraukliai atrodo galimybė tokiame centre aptarnauti ne tik didžiuosius, bet ir verslo lėktuvus.

Jų skaičius Rytų Europoje smarkiai auga, o techninio aptarnavimo ir orlaivių laikymo centrų nėra. Anot A.Šliupo, Kaune tokiam verslui sukurta nebloga infrastruktūra. O verslo aviacijos techninio aptarnavimo centras galėtų įsikurti senajame nebenaudojamame terminale. Be to, centre galėtų dirbti gana gerai vertinami Lietuvoje rengiami specialistai.

"Sunkmetis yra trumpalaikis dalykas, o visas įdirbis niekur nedingsta. Tik rezultatas nusikelia šiek tiek į ateitį", – optimistiškai nusiteikęs kalbėjo A.Šliupas.

Vilnius – ne konkurentas?

A.Šliupas teigė, kad nuolat kalbamasi su potencialiais partneriais ne tik dėl galimų oro uosto plėtros naujovių, bet ir naujų skrydžių. Tam dabartinis metas nėra palankiausias, Lietuvos skrydžių rinka nėra neišsemiama, tačiau naujų skrydžių ateityje turėtų atsirasti. Prioritetinės kryptys: Milanas, Paryžius, Amsterdamas.

Neseniai Tarptautinis Vilniaus oro uostas sumažino mokesčius aviakompanijoms. Tai turėtų padėti Vilniui pritraukti naujų skrydžių bendrovių, tačiau A.Šliupas mano, kad ši naujovė skrydžių verslui Kaune didelės įtakos neturės. Kaune sukasi pigių skrydžių kompanijos, o Vilniuje – tradicinės. "Pasauliniai tyrimai rodo, kad tokios kompanijos tarpusavyje konkuruoja tik dėl labai mažo keleivių skaičiaus. Jos siūlo visai kitokius produktus", – pastebėjo A.Šliupas.

Pigių skrydžių bendrovių patrauklumas sunkmečiu išaugo, nes, akivaizdu, žmonės ieško pigesnių paslaugų. Jomis įprastai naudojasi į Lietuvą pasisvečiuoti grįžtantys emigrantai, neišlaidaujantys turistai, rečiau – verslininkai. Jų pagausėjo, kai atsirado galimybė tiesiai į Kauną skristi iš Vokietijos.

Skaičiai

375198 – tiek keleivių oro uosto paslaugomis pasinaudojo šiemet per 10 mėn.

4884 – tiek buvo skrydžių.

1512 – tiek pervežta tonų krovinių.

Šaltinis: Tarptautinis Kauno oro uostas